Bulvės ir jų nauda sveikatai

Bulvė, tai krakmolinga šakninė daržovė kilusi iš centrinio Amerikos regiono. Bulvės Europą pasiekė XVIa. antroje pusėje. Tai ketvirtas maisto produktas pasaulyje pagal pasėlių dydį po kukurūzų, ryžių ir kviečių. Šiuo metu pasaulyje bulvių daugiausiai užaugina Kinija ir Indija. Nepaisant didelio bulvių populiarumo šiandien, anksčiau buvo manoma, kad jos yra nevalgomas ir net nuodingos.

Šiuolaikinėje sveikos mitybos pasaulyje dažnai girdima, kad reikia valgyti kuo daugiau įvairių, ryškių spalvų vaisių ir daržovių, nes jos turi daug vertingų maistinių medžiagų. Tačiau ši filosofija negalioja bulvėms, nors jos ir nėra tokios patrauklios akiai, kaip pomidorai, paprikos, salotos ir kiti ryškiaspalviai produktai, tačiau jos pasižymi ne prastesne maistinių medžiagų gausa įskaitant vitaminus, mineralus, maistines skaidulos. Jos nėra tokios kaloringos kaip gali pasirodyti 100 gramų bulvių – 70 kalorijų. Jose praktiškai nėra riebalų ir visiškai nėra cholesterolio. Maistinės skaidulos esančios bulvėse gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir palaikyti organizmo švarą. Taip pat tai puikus B grupės vitaminų šaltinis.

Bulvių nauda sveikatai

Kaulų sveikata

Bulvėse gausu mineralų svarbių išlaikant sveiką kaulų struktūrą ir stiprumą, tai yra kalcis, geležis, fosforas, cinkas ir magnis. Geležis ir cinkas yra nepaprastai svarbūs kolageno gamybai, o kolagenas yra vienas iš svarbiausių kaulų baltymų kuris suteikia kaulams tvirtumo. Fosforas ir kalcis yra vienodai svarbūs kaulams, tačiau taip pat svarbu išlaikyti jų tinkamą balansą, per daug fosforo ir per mažai kalcio gali sukelti kaulų masės mažėjimą.

Kraujo spaudimas

Bulvės turi nemažai kalio, o pakankamas kalio kiekis (4700mg) ir mažas natrio suvartojimas yra viena iš efektyviausių priemonių siekiant sumažint kraujo spaudimą.  Taip pat kalis, kalcis ir magnis yra siejamas su natūraliu kraujo spaudimo mažėjimu – visos šios maistinės medžiagos yra randamos bulvėse.

Širdis ir kraujotaka

Bulvėse yra visa grupė komponentų kurie yra svarbūs gerai širdies sveikatai, tai yra kalis, vitaminas c, vitaminas B6 ir maistinės skaidulos. Vitaminas B6 apsaugo nuo homocisteino kaupimosi organizme, per didelis jo kiekis gali pažeisti kraujagyles ir sutrikdyti širdies sveikatą. Maistinės skaidulos padeda sumažint cholesterolio kiekį kraujyje. Kalis siejamas su mažesne tikimybe mirti nuo daugelio priežasčių, tarp jų ir išeminė širdies liga.

Uždegimai

Bulvės turi svarbios maistinės medžiagos vadinamos cholinu. Cholinas padeda su miegu, atmintimi, mokymusi ir raumenų judėjimu. Taip pat jis padeda išlaikyti ląstelių membranų struktūrą, padeda perduoti nervinių ląstelių impulsus ir slopina lėtinius uždegimus.

Vėžys

Bulvės turi B grupės vitamino – folio rūgšties. Folio rūgštis apsaugo ląstelės DNR struktūrą nuo mutacijų ir užkerta kelią vėžinių ląstelių susidarymui. Maistinės skaidulos, esančios bulvėse sumažina riziką susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu. Be visa to bulvėse yra stiprių antioksidantų, kurie neleidžia laisviesiems radikalams pažeisti sveikas ląsteles ir taip sukelti vėžį, tame dalyvauja vitaminas C ir kvercetinas.

Virškinimas

Maistinės skaidulos palaiko sveika virškinimo sistemos darbą, švarą, išvalo žarnyną ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.

Svorio reguliavimas

Maistinės skaidulos taip pat gali padėti sureguliuoti kūno svorį, jos padeda ilgesnį laiką jaustis sotiems, sumažina apetitą. Tai jums leis efektyviai sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį ir jaustis geriau.

Oda

Vitaminas c yra svarbus odai, nes jis apsaugo odą nuo žalingo aplinkos poveikio, kaip saulės spinduliai, tarša ir panašiai. Taip pat jis dalyvauja kolageno gamyboje, kuris yra svarbus išlaikant sveiką odos struktūrą ir elastingumą.

Medžiagų apykaita

Bulvės yra geras vitamino B6 šaltinis, kuris vaidina svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje. Vitaminas B6 dalyvauja angliavandenius verčiant į gliukozę, o baltymus į amino rūgštis ir padaro šias medžiagas lengviau panaudojamas organizmui

Kada bulvių nevartoti

Svarbu kad bulvės nebūtų žalios spalvos ir neturėtų ataugų. Šie požymiai rodo, kad bulvėse gali būti toksiškos medžiagos vadinamos saloninu. Didesnis šios medžiagos kiekis gali sukelti tokių sveikatos problemų kaip galvos skausmas, viduriavimas, raumenų spazmai, blogesniais atvejais jis gali sutrikdyti kraujotaką ir kvėpavimo sistemos darbą.

Taip pat tyrimai parodė, kad verdant ar kitaip termiškai apdorojant bulves didesnėje nei 120°C temperatūroje išsiskiria cheminė medžiaga vadinama akrilamidu. Šis junginys gali būti randamas plastike, klijuose, dažuose ar tabako dūmuose ir gali daryti įtaką kelių vėžio formų vystymuisi.  Akrilamidas pasižymi neurotoksiniu poveikiu, taip pat jis neigiamai veikia reprodukcinę sistemą ir genus. Daug šios nuodingos medžiagos turi kepti bulvių produktai, kaip bulvių traškučiai ar gruzdintos bulvytės, todėl tokio maisto geriau atsisakyti.

Maistinės bulvių savybės

spausdinti