Mažas skrandžio rūgštingumas – priežastys, pasekmės, simptomai, išeitys

Skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų imperija galbūt jau privertė jus patikėti, kad skrandžio rūgštis yra blogai. Deja, priešingai populiariai nuomonei, virškinimo problemas dažniausiai sukelia per mažas skrandžio rūgštingumas.

Neteisingi bandymai reguliuoti skrandžio rūgštingumą gali privesti prie dar didesnių virškinimo problemų ir skrandžio skausmų. Skrandyje išskiriama rūgštis yra hidrochlorido rūgštis (HCL).  Ji aktyvuoja skrandžio ląsteles, kad šios išskirtų baltymus virškinantį fermentą (pepsinogeną). Tam, kad virškinimo fermentas pradėtų virškinti baltymus, būtina hidrochlorido rūgštis skrandyje. Pagrindinė HCL (skrandžio rūgšties) užduotis – aktyvuoti (ne virškinti) baltymus skaidantį fermentą pepsiną (jis susidaro iš pepsinogeno).

Valgant skrandžio rūgščių kiekis palaipsniui didėja. Po valgio praėjus 20-30 minučių, skrandžio rūgščių kiekis yra pakankamas tam, kad neutralizuotų burnoje likusius fermentus, padėtų sunaikinti bakterijas, parazitus, virusus, kurie patenka į burną su maistu. Praėjus tiek pat laiko po valgio, angliavandenių virškinimas sumažėja ir prasideda baltymų virškinimas.

Skrandžio rūgščių pusiausvyros sutrikimai gali turėti itin reikšmingų jūsų sveikatai pasekmių. Apie tai bei kaip to išvengti kalbėsime žemiau.

Kodėl jums reikalingos skrandžio rūgštys?

• Skrandžio rūgštys skaido baltymus į amino rūgštis ir kitas maistines medžiagas, kurios reikalingos jūsų kūnui.
• Skrandžio rūgštys stimuliuoja kasą ir plonąją žarną išskirti virškinimo fermentus ir tulžį, kurie būtini tolimesniam suvalgytų angliavandenių, baltymų ir riebalų skaidymui.
• Sunaikindamos patogenines bakterijas ir mieles, esančias maiste, skrandžio rūgštys apsaugo nuo ligų.

Mažo skrandžio rūgštingumo priežastys

• Ilgalaikis stresas. Hidrochlorido (skrandžio) rūgštis gali būti visiškai nuslopinama streso ir nerimo. Čia kalbama labiau apie ilgalaikį, emocinį stresą gyvenime. Pastaba: intensyvus stresas, sukeltas vienkartinės stresinės situacijos ar įtampa dėl didelių pasiekimų troškimo dažniau sukelia laikiną skrandžio rūgštingumo padidėjimą. Jei stresas tęsiasi, kūnas pervargsta ir nustoja adekvačiai gaminti skrandžio rūgštį.
• Per mažai maistinių medžiagų. Valgant menkos maistinės vertės perdirbtą maistą taip pat kaip ir greitą maistą jūsų racionui ilgainiui ims trūkti būtinų maistinių medžiagų, kas sukels skrandžio rūgščių disbalansą.
• Mineralų trūkumas. Organizme trūkstant mineralų, rūgštėja kraujas. Rūgštus kraujas, siekdamas atstatyti pH, eikvoja organizmo kažkada sukauptus mineralus,, kas dar labiau rūgština krauja ir mažina rūgščių kiekį skrandyje.
• Netinkamas maisto derinimas. Vienu metu valgant maistą, kuriam reikalingas skirtingas skrandžio rūgštingumas (pavyzdžiui, krakmolingas daržoves (bulves) su mėsa), ilgainiui gali būti išderinti natūrali skrandžio rūgščių pusiausvyra.
• Per didelis angliavandenių suvartojimas. Negaunant pakankamai baltymų, skrandyje neišsiskiria hidrochlorido rūgtis, reikalinga baltymų skaidymui.
• Cinko trūkumas.
• B grupės vitaminų trūkumas. B grupės vitaminai ypatingai svarbūs tinkamam nervų sistemos darbui. Kaip jau minėta, išderinta nervų sistema dažnai dali privesti prie sumažėjusio skrandžio rūgštingumo, kadangi patiriant daug streso, sutrinka skrandžio rūgščių gamyba.
• Rafinuotas cukrus. Rafinuotas cukrus, taip pat mažina mineralų kiekį organizme. Vietoj jo, visuomet patartina rinktis medų ar saldžiąją Steviją.
• Chroniškos ligos.
• Valgymo metu geriamas šaltas (su ledukais) vanduo.
• Amžius. Senstant natūraliai mažėja skrandžio rūgščių kiekis.  
• Vaistai. Skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimas.

Mažo skrandžio rūgštingumo pasekmės

• Negaunate pakankamai baltymų. Kai skrandžio rūgštingumas per mažas, jūsų kūnas nesugeba suvirškinti ir įsisavinti baltymų.
  • Netinkamas baltymų virškinimas paskatina toksinų žarnyne atsiradimą. Tai gali tapti rimtų ligų ir susirgimų priežastimi.
  • Netinkamas baltymų virškinimas rūgština kraują.
  • Baltymų trūkumas didina kortizolio (streso hormono) kiekį, ko pasekoje didėja cukraus kiekis kraujyje.
  • Padidėjęs kortizolio kiekis, neigiamai veikia jūsų elgesį ir temperamentą, sukelia stresą.
  • Galiausiai, išeikvojami antinksčiai (išskiriantys streso hormoną) prislopina jaunystės hormono (dehidroepiadrosterono) gamyba, kas lemia priešlaikinį senėjimą.
• Jums trūksta mineralų. Rūgštėjant kraujui, jis visame kūne ieškos mineralų tam, kad atstatytų šarminį pH balansą. Siekdamas sumažinti kraujo rūgštingumą, kūnas paims mineralus net iš kaulų, kas gali sukelti osteoporozę.
• Silpnėja imunitetas. Nepakankamai rūgščių skrandyje gali lemti didesnį blogųjų (patogeninių) bakterijų kiekį nei gerųjų (sveikos mikrofloros), kas turės įtakos imuniteto silpnėjimui ir dažnesniam sirgimui.  

Mažo skrandžio rūgštingumo simptomai

• pilvo pūtimas, riaugėjimas, dujų kaupimasis iškart po valgio;
• rėmuo (nors dažnai galvojama, kad jį sukelia per didelis skrandžio rūgštingumas);
• virškinimo sutrikimai, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
• nesuvirškintas maistas išmatose;
• aknė;
• tiesiosios žarnos niežulys;
• chroniška kandida;
• plaukų slinkimas;
• alergijos maistui;
• geležies trūkumas;
• silpni, besisluoksniuojantys ir skilinėjantys nagai;
• lėtinis nuovargis
• sausa oda;
• įvairios autoimuninės ligos;
• depresija;
• osteoporozė.

Ką daryti esant per mažam skrandžio rūgštingumui?

1. Pirmasis dalykas, kurį galite padaryti, siekdami sumažinti skrandžio pH – pabandykite prieš valgį pradėti vartoti obuolių sidro actą. 1 valgomajį šaukštą obuolių sidro acto išmaišykite pusėje stiklinės vandens ir išgerkite prieš valgį. Obuolių sidro acto pH yra labai žemas, tad jis padės padidinti rūgštis jūsų skrandyje.
2. Vartokite virškinimo fermentus. Juos taip pat gerkite prieš maistą. Virškinimo fermentai padės pilnai suskaidyti ir įsisavinti su maistu gaunamas maistines medžiagas. Tai nereiškia, kad virškinimo fermentus turėsite vartoti visą gyvenimą. Tikėtina, kad atstatęs rūgščių pusiausvyrą, jūsų skrandis pats sugebės ją palaikyti.
3. Labai gerai sukramtykite visą suvalgomą maistą. Maistą kramtykite bent 30 kartų.
4. Sumažinkite ar visiškai atsisakykite cukraus. Mineralus ardantį cukrų ir saldiklius pakeiskite natūralia alternatyva cukrui – saldžiąja Stevija.  
5. Į savo racioną įtraukite fermentuotą maistą ir gėrimus (natūralų jogurtą, kefyrą, raugintus kopūstus, marinuotus agurkėlius, “kombucha” fermentuotos juodosios arbatos, sojų pastos “miso”, kt.). Fermentuotas maistas padeda jaustis ir atrodyti sveikiau tiek viduje, tiek išorėje.  
6. Venkite perdirbtų maisto produktų. Jei tenka juos vartoti, būtinai kartu išgerkite ir virškinimą gerinančių fermentų.
7. Valgykite mažesnėmis porcijomis. Ypatingai venkite persivalgymo, nes tuomet skrandžiui tampa sunku išskirti pakankamai rūgščių, reikalingų maisto virškinimui.
8. Atsipalaiduokite valgydami. Pasistenkite nevalgyti tuomet, kai esate įsitempe, apimti streso, nes emocinė įtampa gali sustabdyti hidrochlorido (skrandžio) rūgšties gamybą. Geriausia valgyti ramybės būsenoje.
9. Naudokite aukštos kokybės jūros druską, kuri stimuliuoja skrandžio rūgščių gamybą. Itin rekomenduojama rožinė Himalajų druska, kurioje yra svarbių organizmui mineralų, pvz., magnio.
10. Cinkas yra kritiškai svarbus skrandžio rūgšties gamybai. Moliūgų sėklos – bene labiausiai koncentruotas, ne mėsinis cinko šaltinis. Dauguma atveju cinko gausite valgydami gyvūninės kilmės maistą: jautieną, avieną, krabų mėsą, kalakutieną, vištieną, omarą,, lašišą, moliuskus. Kiti gyvūninės kilmės produktai, su kuriais galite gauti cinko – jogurtas, kefyras, sūris, maistinės mielės, žemės riešutai, pupelės, pilno grūdo dribsniai, rudieji ryžiai, pilno grūdo duona, bulvės. Vitaminai C, E, B6 ir mineralai (pvz., magnis) gali padidinti cinko įsisavinimą.
11. Derinkite maistą. Tinkamas maisto derinimas labai palengvina virškinimo sistemos darbą. Nevalgykite baltymų kartu su krakmolingais angliavandeniais. Angliavandeniai mažina skrandžio rūgšties gamybą, kadangi yra virškinami šarminėje terpėje. Tuo tarpu, baltymai reikalauja daugiau skrandžio rūgščių, kad būtų tinkamai suvirškinti. Kai sumaišote šiuos produktus vienu valgymu skrandyje, išderinate skrandžio rūgščių pusiausvyrą ir nei vieni, nei kiti produktai negali būti tinkamai suvirškinami. Vietoj to, baltymus derinkite su mažai krakmolo turinčiomis žaliomis daržovėmis. Kartu su mėsa valgykite geruosius riebalus (avokadai, lydytas sviestas, kokosų aliejus, tyras alyvuogių aliejus, kt.) Baltymai su geraisiais riebalais stimuliuoja tulžies pūslę išskirti tulžį į plonąją žarną. Gerieji riebalai taip pat reikalingi kepenims, kad jos galėtų gaminti tulžį. Vaisius valgykite tik vienus. Jie nėra derinami su jokiais kitais maisto produktais.
12. Marinuokite mėsą. Tam, kad palengvintumėte baltymų virškinimą, marinuokite mėsą rūgščiuose marinatuose: citrinos, laimo, pomidorų sulčių, obuolių sidro acto, t.t.
13. Valgykite 3-4 val. iki miego. Jei valgote itin vėlai, kūnas susiduria su sunkumais tinkamai virškinant visą suvalgytą maistą, kadangi atsigulus kūnas natūraliai stengiasi atsipalaiduoti ir pailsėti. Taip pat, mūsų kūnai tiesiog nesutverti virškinti maisto horizontalioje padėtyje, nes gulint rūgštus skrandžio turinys pakyla ir patenka į stemplę ir gali sukelti įvairius lėtinius susirgimus. Dėl šių priežasčių, nepatartina iškart pavalgius atsigulti. Venkite dažno užkandžiavimo – leiskite organizmui tinkamai suvirškinti ir įsisavinti jau suvalgytą maistą.
14. Negerkite itin šalto (su ledukais) vandens. Šaltas vanduo slopina sulčių gamybą ir lėtina virškinimo procesą. Jei prieš valgant būtinai norite atsigerti, rinkitės šiltą imbiero arbatą, kuri didina skrandžio rūgščių gamybą. Taip pat prieš maistą galite išgerti stiklinę šilto vandens su citrinos sultimis (½ citrinos) ar šviežiai spaustų kopūstų sulčių, kas pagerins virškinimą ir paskatins skrandžio rūgščių gamybą.
15. Kontroliuokite suvartojamų skaidulų kiekį. Grūdinės skaidulos turi didelį kiekį fitino rūgšties, kuri trukdo įsisavinti cinką, varį, geležį, kalcį ir kitus mineralus. Perdirbti grūdų produktai, pvz., duona, dribsniai nėra tinkamai paruošti ir turi didelį kiekį fitino rūgšties. Fitino rūgštį grūduose galite sumažinti mirkant ir fermentuojant. Esant optimaliai skrandžio rūgščių pusiausvyrai, skrandžio rūgštys padeda suskaidyti fitino rūgštį, taip leidžiant organizmui įsisavinti mineralus. Tačiau, kai skrandžio rūgštingumas yra sumažėjęs, organizmas nepajėgs suskaidyti fitino rūgšties ir įsisavinti reikalingų mineralų. Vengdami vidurių užkietėjimo, galimo dėl sumažinto grūdinių skaidulų kieki, daugiau vartokite fermentuoto maisto, garuose virtų daržovių, mažai cukraus turinčių vaisių, saldžiųjų bulvių, gerųjų riebalų, magnio, gerųjų bakterijų.

Turbūt perskaitę straipsnį šiek tiek sutrikote, kadangi dėl skrandžio skausmų ir virškinimo problemų kaltinote padidėjusį skrandžio rūgštingumą, tačiau dabar pamatėte, kad jūsų juntami simptomai gali būti priskiriami ir per mažam skrandžio rūgštingumui.

Paprastas, namuose atliekamas testas, kuris gali jums padėti atsakyti į šį klausimą – valgomosios sodos testas. Ryte, tuščiu skrandžiu išgerkite ¼ arbatinio šaukštelio sodos, ištirpinto pusėje stiklinės šalto vandens. Išgėrę vandenį su soda, stebėkite per kiek laiko atsiraugėsite. Soda reaguoja su skrandyje esančiomis rūgštimis ir susidaro anglies dvideginio dujos. Idealiu atveju, atsiraugėsite tarp 2-3 minučių. Jei atsiraugėsite gerokai anksčiau ir daug kartų, ko gero rūgščių skrandyje yra per daug. Jei atsiraugėsite tarp 3-5 min., galite įtarti, kad rūgščių skrandyje yra per mažai. Jei neatsiraugėsite per 5 min., toliau nebestebėkite, testas nebeveikia. Be abejo, tai nėra mediciniškai patvirtintas tyrimas, tačiau kai kuriais atvejais gali padėti išvengti rimtesnės žalos sveikatai mažinant ir taip per mažą skrandžio rūgštingumą, arba atvirkščiai – didinant jau padidėjusį.

spausdinti