sveika.lt
Sveikata

Depresija: priežastys, rūšys, požymiai, gydymas.

Depresija, viskas ką reikia žinoti
Depresija, viskas ką reikia žinoti

Kas yra depresija?

Daugelis žmonių kartasi jaučiasi prislėgti ar jaučia vienokį ar kitokį nerimą. Artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas, sveikatos sutrikimai ir kiti sukrėtimai gali priversti žmogų pasijusti liūdnu, vienišu, nusivylusiu, neramiu. Šie jausmai yra normalios reakcijos į gyvenime patiriamą stresą. Deja, kartais atsitinka taip, kad žmonės šias neigiamas emocijas ima jausti kasdien, be jokios realios priežasties. Pamažu neigiamoms emocijoms perimant viršų, ima darytis sunku gyventi įprastą gyvenimą – dirbti, mokytis, valgyti, miegoti, linksmintis. Tokie žmonės galimai susiduria su nerimo sutrikimais, depresija ar net abiem iš karto. Gera žinia yra ta, kad tiek viena, tiek kita diagnozės yra gydomos ir su tam tikra pagalba žmogus sėkmingai gali grįžti į normalaus gyvenimo vėžes.

Depresija – tai dažnas ir itin sekinantis nuotaikos sutrikimas paveikiantis vis daugiau ir daugiau žmonių pasaulyje. Preliminariais skaičiavimais daugiau nei 350 mln. įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje patiria įvairius depresijos simptomus. Sergantys depresiją apibūdina kaip „gyvenimą juodojoje skylėje“, artėjančios pražūties nuojautą, gyvybiškumo netekimą, vidinę tuštumą ar apatiją viskam.

Depresijos rūšys

Klinikinė depresija (dažnai dar vadinama didžiąja depresija) – dažnas ir labai rimtas psichikos sutrikimas. Klinikinė depresija gali būti įtariama ar nustatoma tuomet, kai bent penki iš žemiau išvardytų simptomų pasireiškia ne trumpiau kaip 2 savaites. Žmogus gali patirti vieną ar du klinikinės depresijos epizodus gyvenime, arba jie gali pasikartoti dažnai, ar grįžti įvykus stipresniems gyvenimo sukrėtimams. Klinikinė (didžioji) depresija yra rečiau pasitaikanti nei lengva ar vidutinė depresija, tačiau jos simptomai yra intensyvūs ir nesiliaujantys:

  • nuovargis ir energijos neturėjimas beveik kiekvieną dieną;
  • kaltės ir menkavertiškumo jausmas beveik kiekvieną dieną;
  • sutrikęs gebėjimas susitelkti, apsispręsti;
  • miego sutrikimai – nemiga ar per daug miego beveik kiekvieną dieną;
  • pastebimai sumažėjęs ar visiškai išnykęs interesas bet kokioms pramogoms;
  • nerimas beveik kiekvieną dieną;
  • nesugebėjimas atsipalaiduoti ir pailsėti;
  • pasikartojančios mintys apie mirtį ir savižudybę;
  • pastebimi svorio pokyčiai – svorio netekimas ar priaugimas.

Negydoma klinikinė depresija paprastai tęsiasi apie 6 mėnesius.

Pasikartojantis depresinis sutrikimas (Distimija, anksčiau vadinta depresine neuroze, ar depresinio tipo asmenybės sutrikimu) – prislėgtos nuotaikos būsena, besitęsianti bent jau 2 metus. Žmogus, kuriam diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, gali patirti ir didžiosios (klinikinės) depresijos epizodus, nuolat lydimus periodų su mažiau pavojingais simptomais. Pasikartojančio depresinio sutrikimo (distimijos) simptomai yra tokie pat kaip klinikinės depresijos, tik dažniausiai mažiau intensyvūs, kartais praeinantys: žemas energijos kiekis, valgymo bei miego sutrikimai. Distimija gali pasireikšti kaip stresas, irzlumas, nesugebėjimas mėgautis net ir maloniomis veiklomis. Paprastai depresinio tipo asmenybės sutrikimu sergantys žmonės yra laikomi pesimistais, nuolat matančiais „pusiau tuščią“ stiklinę.

Perinatalinė depresija – nors dažnai prilyginama, tačiau iš tiesų yra rimtesnė nei pogimdyvinė depresija (pakankamai lengva depresija ir nerimo sutrikimas paprastai praeinantis per 2 savaites nuo gimdymo). Moterys, susirgusios perinataline depresija patiria klinikinės depresijos simptomus tiek nėštumo, tiek pogimdyviniu laikotarpiu. Didžiulio liūdesio, nerimo, išsekimo jausmai, būdingi perinatalinei depresijai labai komplikuoja kasdienį naujos mamos ir naujagimio gyvenimą ir savęs bei kūdikio priežiūrą.

Psichozinė depresija – pasireiškia tada, kai žmogus kenčia nuo klinikinės depresijos kartu su pasireiškiančiais psichozės epizodais – kliedėjimu, balsais galvoje, haliucinacijomis. Dažniausiai psichozės simptomai turi depresinę „nuotaiką“, yra susiję su kalte, skurdu, ligomis.

Sezoniniai nuotaikos sutrikimai – pasireiškia tamsiojo sezono periodu – rudens, žiemos mėnesiais, kuomet yra mažiau natūralios saulės šviesos. Atėjus pavasariui, vasarai, sezoninė depresija paprastai praeina, ar jos simptomai reikšmingai sumažėja. Sezoninė depresija pasižymi pasitraukimu iš socialinio gyvenimo, padidėjusiu miego kiekiu, svorio priaugimu. Kartais galimi stipresni depresijos simptomai: beviltiškumas, liūdesys, įtampa, intereso paprastai mėgiamoms veikloms nebuvimas.

Bipolinis sutrikimas (dar vadinama maniakine depresija)- šis sutrikimas šiek tiek skiriasi nuo depresijos, tačiau dažnai žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu patiria itin didelius nuopuolius, kurie atitinka didžiosios (klinikinės) depresijos simptomus. Žmonėms su bipoliniu sutrikimu taip pat būdingas ekstremalus nuotaikos pagerėjimas – manija ar hipomanija.

Taip pat naujai prie diagnostinės klasifikacijos pridėti dar kelios depresinių sutrikimų formos, tarp kurių ir nepageidaujami nuotaikos reguliavimo sutrikimai (dažniausiai diagnozuojami vaikams ir paaugliams) bei priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS).

Be abejo, ne visiems sergantiems būtinai turi pasireikšti visi simptomai. Klinikinė ar kitos formos depresija gali būti diagnozuota ir keliems iš požymių pasikartojant nuolat ilgesnį laiko tarpą. Simptomai sunkumas ir dažnumas ir tai, kaip ilgai jie tęsiasi labai priklauso nuo kiekvieno atvejo individualiai ir nuo atitinkamos ligos fazės. Depresijos požymiai taip pat gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties, kitų ligų.

Depresijos požymiai

Depresijos požymiai, pasireiškiantys vyrams: mažai tikėtina, kad sergantys depresija vyrai pripažins jaučiantys savigraužos, beviltiškumo jausmus. Vietoj to, dažniausiai jie skundžiasi nuovargio, irzlumo, miego sutrikimais, domėjimosi darbu ir hobiu dingimu. Taip pat vyrams dažniau pasireiškia tokie simptomai kaip pyktis, agresija, nutrūktgalviškas elgesys, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis.

Depresijos požymiai, pasireiškiantys moterims: ryškus kaltės jausmas, padidėjęs miego poreikis, persivalgymas, svorio priaugimas. Įtaką moterų depresijai dažnai daro ir hormoniniai faktoriai menstruacijų, nėštumo ir menopauzės periodais. 1 iš 7 moterų patiria pogimdyvinę depresiją.

Depresijos požymiai, pasireiškiantys paaugliams: irzlumas, pyktis – labiausiai pastebimi simptomai. Taip pat paaugliai dažnai skundžiasi galvos, skrandžio ar kitais fiziniasi (be priežasties) skausmais.

Depresijos požymiai, pasireiškiantys vyresnio amžiaus žmonėms – jie yra linkę labiau kalbėti apie fizinius nei emocinius ženklus ir simptomus, tokius kaip nuovargis, nepaaiškinti skausmai, atminties problemos. Taip pat vyresnio amžiaus žmonės, sergantys depresija gali nustoti rūpintis savo išvaizda ir gerti būtinus vaistus.

Rizikos faktoriai

Depresija gali ištikti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai ja suserga suaugę žmonės. Deja, vis dažniau depresija pripažįstama ir vaikams bei paaugliams. Labai daug chroniškų nuotaikos ir nerimo sutrikimų suaugusiems pasireiškia, dėl didelio nerimo patirto vaikystėje. Depresija, ypač vidutinio amžiaus suaugusiems gal pasikartoti ar atsirasti kartu su rimtais medicininiais sutrikimais, tokiais kaip diabetas, vėžys, širdies ligos, Parkinsono liga. Deja, depresija šias ligas dar labiau pasunkina. Kartais nuo šių ligų geriami vaistai gali sukelti depresiją kaip šalutinį efektą. Kiti rizikos faktoriai apima:

  • vienišumą ir izoliaciją;
  • socialinės paramos trūkumą;
  • santuokos ar santykių problemas;
  • finansinę įtampą;
  • ankstyvos vaikystės neigiamą patirtį;
  • piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotikais;
  • negebėjimą susirasti darbą;
  • asmeninius ar šeimos narių susirgimus depresija;
  • didelius pokyčius gyvenime;
  • stresą;
  • ligas;
  • vaistus.

Depresija ir savižudybės rizika

Depresija yra labai didelis savižudybės rizikos faktorius. Gili neviltis ir beviltiškumas gali priversti sergantį depresija pasijusti, kad savižudybė yra vienintelis būdas pabėgti nuo skausmo. Jei jūsų artimas žmogus serga depresija, bet kokią užuominą apie savižudybę priimkite rimtai ir stebėkite ar neatsirado žemiau aprašytų pavojaus ženklų:

  • kalbėjimas apie savižudybę arba savęs žalojimą;
  • stiprių beviltiškumo ir įstrigimo situacijoje jausmų išreiškimas;
  • neįprastai daug kalbėjimo apie mirtį;
  • neatsakingas, neapdairus elgesys;
  • atsisveikinimas su žmonėmis;
  • turto atidavimas;
  • frazės „visiems būtų geriau be manęs“;
  • staigus persijungimas iš ypatingai prislėgtos nuotaikos į ramią ir laimingą.

Jei manote, kad jūsų draugas ar šeimos narys galimai svarsto savižudybę, kuo greičiau ieškokite pagalbos. Tai gali išgelbėti gyvybę.

Gydymas

Net ir patys rimčiausi depresijos atvejai gali būti išgydomi. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis gali būti efektyvesnis. Paprastai depresija gydoma vaistais ir/ar psichoterapija. Deja, nėra vieno visiems tinkamo depresijos gydymo recepto. Kiekvienas žmogus yra skirtingai paveikiamas depresijos ir kiekvienam bandymų metodu turi būti parenkamas tinkamiausias gydymas.

Vaistai

Antidepresantai – vaistai depresijos gydymui. Jie gali padėti pagerinti būdą, kuriuo smegenys naudoja tam tikras chemines medžiagas, kontroliuojančias nuotaiką ir stresą. Siekiant surasti jums tinkamiausią veikliąją medžiagą, gali tekti išbandyti keletą skirtingų antidepresantų, kurie gali palengvinti patiriamus simptomus be sunkiai pakeliamų šalutinių efektų. Paprastai antidepresantai pradeda veikti praėjus 2-4 savaitės nuo vartojimo pradžios. Ir dažnai tokie simptomai kaip miego, apetito, koncentracijos sutrikimai netgi padidėja iki pradedant veikti antidepresantams. Antidepresantų vartojimas – pradėjimas, gydymas ir sustojimas turi būti prižiūrimas gydytojo. Pasijutę geriau negalite savo noru nustoti vartoti antidepresantų, kadangi liga gali grįžti. Paprastai antidepresantai geriami 6-12 mėnesių, tuomet pamažu mažinama jų dozė, kol jie visai nutraukiami. Staigus nutraukimas antidepresantų gali sukelti abstinencijos simptomus.

Taip pat depresijos simptomams gydyti plačiai naudojama Jonažolė. Svarbu pastebėti, kad dauguma atveju gydytojai nerekomenduoja savarankiškai gydytis depresijos ir ragina kreiptis į specialistus, kurie gali suteikti pilnavertę, kvalifikuotą pagalbą.

Psichoterapija

Yra keletas psichoterapijos rūšių, kurios gali padėti žmonėms, sergantiems depresija. Kognityvinė elgesio terapija, tarpasmeninė terapija, problemų sprendimo terapija – tai psichoterapijos rūšys, naudojamos depresijos gydymui.

Ką galite padaryti patys

Nors gydant depresiją vienareikšmiškai rekmenduojama kreiptis į specialistus, šalia to yra keletas patarimų, kuriuos atlikdami galite padėti sau pasijusti geriau:

  • Pasistenkite būti fiziškai aktyvūs, sportuokite. Kai jaučiatės prislėgtas, vien atsikėlimas iš lovos gali tapti iššūkiu, jau nekalbant apie prisivertimą eiti sportuoti ar atlikti fizinius pratimus namuose. Tačiau, reguliarus fizinis aktyvumas, kovojant su depresijos simptomais, gali būti toks pats efektyvus kaip antidepresantai. Užsiimant fizine veikla, jūsų smegenyse gaminami už laimės jausmą atsakingi hormonai, tad net ir to nesuvokdami, pasportavę imsitės jausti geriau, ramiau, bent šiek tiek pozityviau. Pasivaikščiokite, pašokite pagal savo mėgstamą muziką, atlikite tempimo pratimus. Pradėkite kad ir nuo smulkmenų.
  • Užsibrėžkite realius tikslus. Turite suvokti, kad depresija nėra jūsų tinginystė, charakterio bruožas ar nesėkmių virtinė. Tai – liga. Tad nekelkite sau ir nerealistinių reikalavimų „nuo rytojaus niekada nebeliūdėti ir pradėti gyvenimą iš naujo“. Sveikti pradėkite pamažu. Užsibrėžkite mažesnius, tačiau realius tikslus: pavyzdžiui, pradėti mankštintis kasdien po 30 minučių, susitikti su draugais bent kartą per savaitę, kas dvi savaites perskaityti po knygą ir taip toliau.
  • Pasistenkite leisti laiką su kitais žmonėmis, ypač su draugais ar artimaisiais, kuriais pasitikite. Atsiskyrimas „maitina“ depresiją. Net jei galvojate, kad norite būti vieni ar svarstote, kad nenorite kitiems trukdyti, vis tiek prisiverskite palaikyti kontaktą su artimaisiais. Paprasčiausias pokalbis akis į akį su žmogumi, kuriam tikrai rūpite apie tai, kaip jaučiatės gali duodi didžiulį postūmį vedantį iš depresijos. Svarbu suvokti, kad žmogus, su kurio kalbate, neprivalo jums padėti. Visiškai pakanka to, kad jis išklausys, nesmerks ir leis jums pasijusti mylimu. Pasistenkite savęs neizoliuoti nuo pasaulio, leiskite kitiems jums padėti.
  • Subalansuokite savo mitybos racioną. Sumažinkite neigiamai nuotaiką veikiančio maisto vartojimą – kava, alkoholis, hidrinti riebalai, cukrus, rafinuoti angliavandeniai (balti miltai, makaronai, balti ryžiai). Į savo mitybą įtraukite nuotaiką gerinančių maistinių medžiagų, tokių kaip Omega-3 riebalų rūgščių.
  • Tikėkite, kad jūsų nuotaika pagerės. Ne iš karto, bet palaipsniui. Kaip įmanoma stenkitės neprarasti vilties. Suvokite, kad depresija yra liga ir kaip ir kitos ligos ji turi pradžią ir pabaigą. Pripažinkite, kad šiuo metu išgyvenate sunkų periodą, nes sergate, tačiau kuo daugiau pastangų patys dėsite, tuo greičiau pasveiksite.
  • Atraskite sau priimtinus metodus, kaip atgal įsilieti į gyvenimą. Praleiskite laiką gamtoje, rūpinkitės naminiais augintiniais, galbūt savanoriaukite, pradėkite naują hobį ar puoselėkite seną, mėgstamą. Net jei pradžioje ir jausite didžiulę apatiją viskam ir nenorėsite nieko daryti, tačiau po truputį įsitraukiant, pastebėsite, kaip imate jaustis geriau.
  • Nukelkite svarbius sprendimus, tokius kaip vestuvės, skyrybos, darbo keitimas iki kol pasijusite geriau. Aptarkite sprendimus su artimais žmonėmis, kurie jus gerai žino ir gali objektyviau įvertinti situaciją.
  • Domėkitės, skaitykite apie depresiją. Yra daugybė literatūros, kitų žmonių ligų istorijų, bei patarimų, kaip jiems pavyko pasveikti. Suvokę, kad nesate vieni ir kad jūsų gyvenimas nėra beprasmis ir vien juodas, nusėtas nesekmėmis – tuo patikėti jus verčia depresija „sergančios smegenys“ – galbūt pamatysite šviesą tunelio gale ir galėsite pradėti judėti link jos. Taip pat yra daugybė literatūros, apie depresijos gydymą, tark kurių kaip vieną efektyviausių galime paminėti A. Curtiss „Smegenų jungikls: kelias iš depresijos“. Beje, tyrimai teigia, kad biblioterapija gali būti tokia pat efektyvi, ar net efektyvesnė, jei praktikuojama sąžiningai nei antidepresantai.

Pakliuvus į depresijos pinkles žmogui atrodo, kad niekas niekada nebepasikeis. Labai svarbu atsiminti, kad bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmas yra depresijos simptomai, o ne jūsų gyvenimo realybė.

KMI skaičiuotuvas