Namų mikroklimatui įtakos turi ne tik temperatūra, bet ir oro drėgmė. Kai jos per daug, ant langų ir kitų šaltesnių paviršių gali kauptis kondensatas, o ilgainiui atsirasti pelėsis. Tokia aplinka ne tik kenkia būsto apdailai, bet ir gali būti siejama su prastesne patalpų oro kokybe bei kvėpavimo takų dirginimu.
Didžiausia problema dažniausiai kyla tada, kai padidėjusi drėgmė tampa nuolatine. Todėl svarbu ne tik pašalinti matomus jos padarinius, bet ir suprasti priežastį – nepakankamą vėdinimą, drėgmės perteklių vonioje ar virtuvėje, skalbinių džiovinimą patalpose, vandens nuotėkį ar pastato konstrukcijų problemas.
Kokia oro drėgmė namuose yra tinkama?
Santykinė oro drėgmė parodo, kiek vandens garų yra ore, palyginti su maksimaliu kiekiu, kurį oras gali išlaikyti esant tam tikrai temperatūrai. Gyvenamosiose patalpose dažniausiai siekiama išlaikyti vidutinį drėgmės lygį – per sausas ir per drėgnas oras gali būti nemalonus.
Drėgmės lygis namuose kinta priklausomai nuo sezono, šildymo, vėdinimo ir kasdienės veiklos. Žiemą oras patalpose neretai tampa sausesnis, o vasarą ar intensyviai naudojant vonios kambarį bei virtuvę drėgmė gali padidėti.
Paprasčiausias būdas stebėti situaciją – naudoti higrometrą. Jei drėgmė ilgą laiką išlieka aukšta, o kartu pradeda rasoti langai, drėkti sienos ar atsiranda pelėsio židinių, tai jau signalas, kad reikėtų ieškoti priežasties ir gerinti patalpų vėdinimą.
Kaip per didelė drėgmė namuose gali paveikti sveikatą?
Per didelė drėgmė pati savaime nėra vienintelė problema – svarbu tai, kad drėgnoje aplinkoje lengviau susidaro sąlygos pelėsiui ir kitiems biologiniams teršalams. Pasaulio sveikatos organizacija drėgnas ir pelėsiu paveiktas patalpas sieja su didesniu kvėpavimo simptomų, alergijų ir astmos paūmėjimo dažniu.
Jautresni žmonės gali dažniau patirti nosies ar gerklės dirginimą, kosulį, švokštimą, akių dirginimą ar alerginius simptomus. Žmonėms, sergantiems astma ar turintiems alergiją pelėsiui, tokia aplinka gali būti ypač nepalanki.
Todėl pastebėjus nuolatinį kondensatą, pelėsio kvapą ar matomas jo dėmes, svarbu ne tik nuvalyti pažeistą vietą, bet ir išsiaiškinti, kodėl patalpoje kaupiasi drėgmė. Ilgalaikis sprendimas prasideda nuo drėgmės šaltinio ir nepakankamo vėdinimo problemos pašalinimo.
Pelėsis – vienas aiškiausių ilgalaikės drėgmės signalų
Pelėsis dažniausiai atsiranda ten, kur paviršiai ilgą laiką išlieka drėgni ir trūksta oro cirkuliacijos. Tai gali būti langų angokraščiai, išorinių sienų kampai, vietos už baldų, vonios kambarys ar kitos prasčiau vėdinamos patalpos. Jo atsiradimą gali paskatinti ne tik didelė oro drėgmė, bet ir šalti paviršiai, kondensatas ar vandens nuotėkis.
Pirmieji požymiai nebūtinai būna didelės tamsios dėmės. Kartais problema prasideda nuo smulkių taškelių, pakitusios sienos spalvos ar specifinio drėgmės kvapo. Tokius signalus verta vertinti rimtai, nes pelėsis gali plisti ir į mažiau matomas vietas.
Vien pelėsio nuvalyti nepakanka, jei lieka jo atsiradimo priežastis. Norint problemą išspręsti ilgam, būtina sumažinti drėgmę, pagerinti vėdinimą ir, jei reikia, pašalinti vandens patekimo ar konstrukcijų trūkumus.
Kodėl vonios kambaryje drėgmės problema ypač dažna?
Vonios kambaryje per trumpą laiką susidaro daug vandens garų, ypač prausiantis po karštu dušu ar naudojantis vonia. Jei drėgnas oras nėra greitai pašalinamas, garai kondensuojasi ant šaltesnių paviršių – veidrodžių, plytelių, langų, sienų ar lubų. Nuolat pasikartojantis kondensatas sudaro palankias sąlygas pelėsiui atsirasti.
Apie tai, kodėl susidaro drėgmė ir pelėsis vonioje, dažnai galima spręsti iš kelių požymių: ilgai rasojančio veidrodžio, patamsėjusių plytelių siūlių, drėgnų kampų ar pelėsio dėmelių prie lubų. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar vonios ventiliacija veikia pakankamai efektyviai.
Vien praverti duris po dušo ne visada pakanka. Drėgnas oras turi būti pašalintas iš patalpos, o paviršiams reikia sudaryti sąlygas kuo greičiau išdžiūti. Kuo trumpiau drėgmė užsilaiko vonios kambaryje, tuo mažesnė tikimybė, kad ilgainiui atsiras pelėsio problema.
Iš kur namuose atsiranda per didelė drėgmė?
Drėgmė namuose atsiranda natūraliai dėl kasdienės veiklos. Maisto gaminimas, dušas, vonia, skalbinių džiovinimas patalpose ar net kelių žmonių buvimas nedidelėje erdvėje didina vandens garų kiekį ore. Jei patalpos vėdinamos nepakankamai, ši drėgmė pradeda kauptis.
Problema gali būti susijusi ir su pačiu pastatu. Nesandarūs vamzdžiai, stogo ar fasado pažeidimai, prasta hidroizoliacija, šalčio tiltai ar drėgmė iš rūsio gali lemti nuolat drėkstančias sienas bei grindis. Tokiais atvejais vien dažnesnis vėdinimas problemos neišsprendžia.
Todėl svarbu nustatyti, ar drėgmės perteklius kyla dėl kasdienės veiklos, ar dėl techninių pastato trūkumų. Tik pašalinus tikrąją priežastį galima ilgalaikiai sumažinti kondensato ir pelėsio atsiradimo riziką.
Kaip suprasti, kad namuose per drėgna?
Vienas dažniausių per didelės drėgmės požymių – nuolat rasojantys langai. Jei kondensatas ant stiklo laikosi ilgai, kaupiasi ant palangių ar drėkina langų angokraščius, tai gali rodyti, kad patalpose susidaro daugiau drėgmės, nei ją pajėgia pašalinti vėdinimo sistema.
Apie drėgmės perteklių gali įspėti ir kiti ženklai: pelėsio dėmės sienų kampuose, specifinis drėgmės kvapas, lėtai džiūstantys paviršiai, besilupantys dažai ar tapetai. Ypač svarbu stebėti prasčiau vėdinamas vietas ir zonas už didelių baldų, kur oras cirkuliuoja silpniau.
Tikslesnį vaizdą padeda susidaryti higrometras, rodantis santykinę oro drėgmę. Jei rodmenys ilgą laiką išlieka aukšti ir kartu pastebimi kondensato ar pelėsio požymiai, verta ieškoti drėgmės šaltinio ir įvertinti, ar namų vėdinimas veikia pakankamai efektyviai.
Kaip sumažinti drėgmę namuose?
Pirmiausia svarbu pasirūpinti reguliariu ir efektyviu patalpų vėdinimu. Vonios kambaryje ir virtuvėje drėgmės susidaro daugiausia, todėl čia ypač svarbu, kad ventiliacijos angos būtų neuždengtos, o ištraukimo sistema veiktų tinkamai. Maisto gaminimo metu verta naudoti gartraukį, o po dušo – sudaryti sąlygas drėgnam orui kuo greičiau pasišalinti.
Drėgmės kiekį galima sumažinti ir keičiant kasdienius įpročius. Jei įmanoma, skalbinius geriau džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovyklėje, neužstatyti radiatorių baldais ir palikti tarpą tarp didelių spintų bei šaltesnių išorinių sienų. Tai padeda gerinti oro cirkuliaciją ir mažina kondensato susidarymo tikimybę.
Jei drėgmė kaupiasi nuolat, vien vėdinimo gali nepakakti. Tokiu atveju reikėtų patikrinti, ar nėra vandens nuotėkio, konstrukcijų pažeidimų ar kitų techninių priežasčių. Ilgalaikis rezultatas pasiekiamas tik tuomet, kai pašalinamas pats drėgmės šaltinis, o ne vien jos padariniai.
Kada gali prireikti oro sausintuvo?
Oro sausintuvas gali būti naudingas tada, kai patalpose drėgmė ilgą laiką išlieka per didelė, o vien vėdinimo nepakanka. Jis surenka dalį ore esančios drėgmės ir gali padėti greičiau sumažinti santykinės oro drėgmės lygį, ypač rūsiuose, vonios kambariuose ar prasčiau vėdinamose patalpose.
Sausintuvas taip pat gali praversti po remonto, vandens nuotėkio ar intensyviai džiovinant skalbinius patalpose. Vis dėlto svarbu reguliariai stebėti drėgmės rodmenis, kad oras netaptų pernelyg sausas.
Jei drėgmės priežastis yra prakiuręs vamzdis, pažeista hidroizoliacija ar kitas pastato defektas, vien oro sausintuvas problemos neišspręs. Tokiu atveju pirmiausia būtina pašalinti drėgmės šaltinį, o sausintuvą naudoti kaip papildomą priemonę.
Ką daryti, jei pelėsis jau atsirado?
Pastebėjus pelėsį svarbu neapsiriboti vien matomų dėmių nuvalymu. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl konkrečioje vietoje kaupiasi drėgmė – ar problema susijusi su nepakankamu vėdinimu, kondensatu, vandens nuotėkiu, ar pastato konstrukcijų trūkumais.
Nedidelius paviršinius pelėsio židinius galima šalinti laikantis tinkamų saugos priemonių ir naudojant tam skirtas valymo priemones. Tačiau jei pelėsis nuolat atsinaujina, apima didesnį plotą ar yra įsigėręs į sienų, lubų ar kitų konstrukcijų sluoksnius, verta kreiptis į specialistus.
Svarbiausia pašalinti drėgmės priežastį. Jei paviršius ir toliau lieka drėgnas, pelėsis gali atsirasti iš naujo net ir kruopščiai nuvalius matomas dėmes.
spausdinti
Komentuoti