Šiame straipsnyje atskleisime ne tik vandens sudėtį ir jo svarbą sveikatai, bet ir pateiksime daugybę intriguojančių faktų, kurie privers pažvelgti į šį kasdienį gėrimą kitomis akimis.
Ar žinote, kiek procentų žmogaus kūno sudaro vanduo?
Apie 60% suaugusio žmogaus kūno masės yra sudaryta iš vandens, o kūdikių organizme vandens dalis gali siekti net 75-80%. Vanduo yra gyvybiškai svarbus visiems gyvybiniams procesams: jis reguliuoja kūno temperatūrą, padeda pernešti maistines medžiagas ir deguonį į ląsteles, pašalina atliekas ir toksinus, taip pat suteikia apsaugą sąnariams ir organams.
Tačiau, kai organizmui trūksta vandens, prasideda dehidratacija – būklė, kuri gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Dehidratacijos požymiai gali būti įvairūs, nuo lengvo troškulio ir sausos burnos iki rimtesnių simptomų, tokių kaip galvos skausmas, svaigulys, sumažėjusi šlapimo gamyba ir net sumišimas ar sąmonės praradimas.
Dehidratacija iš esmės atsiranda tada, kai organizmas praranda daugiau vandens, nei gauna, ir tai gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Netekus vos 1-2% kūno vandens, gali pradėti jaustis troškulys ir sumažėjęs energijos lygis.
Kokius mikroelementus ir mineralus galima rasti geriamajame vandenyje?
Geriamas vanduo iš čiaupo turi daug mikroelementų ir mineralų, kurie yra naudingi žmogaus sveikatai. Dažniausiai pasitaikantys yra:
- kalcis, kuris svarbus kaulų ir dantų sveikatai;
- magnis, būtinas raumenų ir nervų funkcijoms;
- natris, padedantis reguliuoti skysčių balansą ir kraujo spaudimą;
- kalis, svarbus širdies raumenų veiklai;
- fluoras, stiprinantis dantis ir kaulus;
- geležis, reikalinga hemoglobino gamybai;
- cinkas, dalyvaujantis ląstelių augimo ir imuninės sistemos procesuose;
- chloridas, reguliuojantis skysčių balansą ir dalyvaujantis virškinime;
- sulfatai, svarbūs detoksikacijai ir jungiamojo audinio sveikatai;
- bei bikarbonatai, palaikantys rūgščių ir šarmų balansą organizme.
Visi šie mineralai ne tik padeda palaikyti bendrą sveikatą, bet ir prisideda prie įvairių organizmo funkcijų bei procesų veikimo.
Kokie yra dažniausiai pasitaikantys geriamojo vandens užterštumo šaltiniai?
Dažniausiai pasitaikantys geriamojo vandens užterštumo šaltiniai gali smarkiai paveikti vandens kokybę ir sukelti sveikatos problemų. Užterštumą dažnai lemia pramoniniai teršalai, tokie kaip sunkieji metalai (pvz., švinas, gyvsidabris ir arsenas), kurie gali patekti į vandens šaltinius iš gamyklų išmetamų atliekų ar iš išsiliejusių cheminių medžiagų.
Žemės ūkio veikla taip pat prisideda prie vandens užterštumo, nes pesticidai, herbicidai ir trąšos gali būti išplauti į gruntinius ir paviršinius vandenis. Be to, nuotekų valymo įrenginių gedimai ar nepakankamas nuotekų valymas gali sukelti bakterijų, virusų ir kitų patogenų patekimą į geriamąjį vandenį.
Vandens kokybė taip pat gali būti paveikta dėl natūralios aplinkos sąlygų, pavyzdžiui, dėl dirvožemio sudėties, klimato pokyčių ar natūralių šaltinių geologinės sudėties. Vandens pH yra svarbus rodiklis, kuris nurodo vandens rūgštingumo ar šarmingumo lygį. Geriamasis vanduo turėtų turėti neutralų pH, kuris yra apie 7, tačiau priklausomai nuo vietovės, pH gali skirtis. Pernelyg rūgštus arba šarmingas vanduo gali rodyti užterštumą ar netinkamą vandens valymą.
Norint užtikrinti geriamojo vandens saugumą, atliekami reguliarūs vandens tyrimai, kurie nustato fizines, chemines ir biologines vandens savybes. Šie tyrimai padeda nustatyti įvairių teršalų buvimą, pH lygį, mineralų kiekį ir bakterijų ar kitų patogenų buvimą. Vandens kokybės stebėjimas yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad geriamasis vanduo atitiktų sveikatos ir saugos standartus ir būtų saugus vartoti.
spausdinti
Komentuoti