Šuns dantų būklė turi tiesioginės įtakos jo savijautai, tačiau burnos higienai šeimininkai ne visada skiria pakankamai dėmesio. Ant dantų besikaupiančios apnašos ilgainiui gali virsti dantų akmenimis, sukelti dantenų uždegimą ir kitas burnos problemas. Be to, šunys ne visuomet aiškiai parodo, kad jaučia skausmą. Dėl šios priežasties svarbu nelaukti pirmųjų ligos požymių, o dantų priežiūrą paversti įprasta augintinio kasdienybės dalimi.
Kodėl svarbu reguliariai prižiūrėti šuns dantis?
Ant šuns dantų nuolat formuojasi minkštos apnašos, kuriose dauginasi bakterijos. Jeigu jos reguliariai nepašalinamos, ilgainiui mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis. Šiurkštus jų paviršius sudaro palankias sąlygas tolesniam apnašų kaupimuisi.
Viena dažnesnių nepakankamos burnos higienos pasekmių – dantenų uždegimas. Negydant dantenų uždegimo, gali vystytis periodontitas – liga, pažeidžianti dantų atraminius audinius. Pažengusiais atvejais dantys gali pradėti klibėti ar net iškristi.
Problema ta, kad šuo gali toliau ėsti net ir jausdamas diskomfortą. Todėl vien geras apetitas dar nereiškia, kad jo dantys ir dantenos yra sveiki.
Kaip tinkamai valyti šuns dantis namuose?
Veiksmingiausias būdas mažinti apnašų kaupimąsi – reguliariai valyti šuns dantis šepetėliu. Tam reikėtų naudoti specialiai šunims skirtą dantų pastą ir minkštą šepetėlį. Žmonėms skirta pasta netinka, nes joje gali būti šunims kenksmingų medžiagų.
Jeigu augintinis prie tokios procedūros nepratęs, pradėti geriausia pamažu. Iš pradžių galima leisti jam apsiprasti su švelniu lūpų pakėlimu ir dantų lietimu. Kai šuo pripranta prie prisilietimų, galima pradėti valyti po kelis dantis ir pamažu ilginti procedūrą.
Daugiausia dėmesio reikėtų skirti išoriniams dantų paviršiams, ypač galiniams dantims, kur dažnai kaupiasi apnašos. Geriausia dantis valyti kasdien, tačiau pratinimo laikotarpiu svarbiausia neskubėti ir išlaikyti nuoseklumą.
Už ramų elgesį augintinį galima pagirti ar apdovanoti skanėstu. Jeigu šuo stipriai priešinasi arba įtariama, kad jam skauda, procedūros nereikėtų atlikti per prievartą. Tokiu atveju pirmiausia naudinga pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Kokios klaidos dažniausiai daromos prižiūrint šuns dantis?
Viena dažniausių klaidų – dantų priežiūra pradedama tik pastebėjus nemalonų burnos kvapą. Nors jis gali būti susijęs su dantų apnašomis, kartais tai jau yra pažengusios burnos ligos požymis.
Kita klaida – pasikliaujama vien kramtalais ar specialiais žaislais. Kai kurios tokios priemonės gali padėti mažinti apnašų kaupimąsi, tačiau jos neatstoja reguliaraus valymo šepetėliu.
Nereikėtų ignoruoti ir paraudusių, patinusių ar kraujuojančių dantenų. Tokie požymiai nėra įprasti, todėl juos pastebėjus reikėtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Rizikinga ir savarankiškai bandyti nugramdyti dantų akmenis metaliniais įrankiais. Taip galima pažeisti dantų paviršių ar dantenas, o po dantenomis esančios problemos vis tiek liks nepastebėtos.
Kada šuniui reikalinga profesionali dantų priežiūra?
Jeigu ant dantų matyti gelsvų ar rusvų dantų akmenų, iš burnos sklinda stiprus nemalonus kvapas, kraujuoja dantenos arba šuo sunkiai kramto maistą, reikalinga veterinarijos gydytojo apžiūra. Net ir nesant akivaizdžių simptomų, burnos būklę naudinga įvertinti per profilaktinius vizitus.
Reguliari šunų dantų priežiūra namuose padeda mažinti apnašų kaupimąsi, tačiau jau susiformavusių dantų akmenų šepetėliu pašalinti nepavyks. Tokiais atvejais gali prireikti profesionalaus dantų valymo veterinarijos klinikoje.
Procedūros metu pašalinamos susikaupusios apnašos ir dantų akmenys, įvertinama dantų bei dantenų būklė, o prireikus atliekami papildomi tyrimai. Visavertis profesionalus dantų valymas, įskaitant sritis po dantenomis, atliekamas taikant bendrąją nejautrą. Prieš procedūrą veterinarijos gydytojas įvertina augintinio sveikatos būklę ir su nejautra susijusią riziką.
Kaip išsaugoti sveikus šuns dantis ilgiau?
Burnos higiena turėtų tapti nuolatine šuns priežiūros dalimi, o ne vienkartine priemone atsiradus problemoms. Kasdienis dantų valymas, tinkamai parinktos papildomos higienos priemonės ir reguliarios veterinarinės apžiūros padeda mažinti burnos ligų riziką bei laiku pastebėti pokyčius.
Ne mažiau svarbu stebėti augintinio elgesį. Nenoras kramtyti, padidėjęs seilėtekis ar jautrumas liečiant snukį gali rodyti burnos problemas. Pastebėjus tokius pokyčius, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, nelaukiant, kol problema taps rimtesnė.


Komentuoti