Medikai ir vaistininkai rekomenduoja vartojant antibiotikus vartoti ir gerąsias bakterijas. ,, padedančias atkurti bei palaikyti žarnyno mikroflorą. Bet ar žinojote, kad probiotikų vartojimas gali būti pravartus ir sprendžiant kitas su sveikata susijusias bėdas? O kaip tinkamai išsirinkti, kiek laiko vartoti ir kokios bakterijų rūšys gali padėti palengvinti tam tikrus simptomus?
Žarnyno mikroflora – reikšmingesnė nei atrodytų
Žarnyno mikroflora, dažnai vadinama mikrobiota, – žmogaus ar gyvūno žarnyne gyvenančių mikroorganizmų visuma. Normali mikroflora prisideda prie daugybės fiziologinių funkcijų, tokių kaip šeimininko imuniteto stiprinimas, dalyvavimas įsisavinant maisto medžiagas ir organizmo apsauga nuo „nedraugiškų“ mikroorganizmų.
„Gausybė tyrimų parodė ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir daugelio žmogaus kūno organų: žarnų, plaučių, smegenų ir odos. Jau daugiau nei prieš dešimtmetį pastebėta, kad žarnyno mikrofloros pokyčiai yra vienas iš pagrindinių daugelio sutrikimų veiksnių”, – pastebi šeimos gydytoja Silvija Valdonė Alšauskė.
Žarnyno mikrobiota ypač reikšminga mūsų virškinimo procesui, jame gyvenančios bakterijos prisideda prie maisto medžiagų metabolizmo, aprūpina organizmą vitaminais (tarkim, vitaminą K2 gamina ir žarnyno mikrobiota). Nemažai bakterijų atsakingos už cholesterolio metabolizmą, imunitetui svarbių imunoglobulinų gamybą.
Požymiai, kad sutriko bakterijų pusiausvyra
Sutrikusi bakterijų pusiausvyra (disbakteriozė, disbiozė) gali būti susijusi su įvairiomis lėtinėmis arba ūmiomis būklėmis, gali turėti įtakos žarnyno sutrikimams, alergijos simptomams, astmai, medžiagų apykaitai, širdies ir kraujagyslių ligoms ar netgi nutukimui.
- V. Alšauskė atkreipia dėmesį, kad žarnyne gyvenančios bakterijos dažnai nukenčia dėl mūsų valgymo įpročių, gyvenimo būdo, vartojamų medikamentų, tad gali išsivystyti disbakteriozė – sutrikti „gerųjų“ ir „nedraugiškų“ bakterijų pusiausvyra organizme. „Mikrobiotos pusiausvyra gali būti suardyta ne tik žarnyne, tačiau ir burnos ertmėje, ant odos, šlapimo takuose ir kitur”, – teigia specialistė.
Esant burnos disbiozei gali atsirasti ėduonis, imti skaudėti dantenas, jos gali kraujuoti.
Dėl žarnyno disbakteriozės gali varginti pilvo pūtimas, diskomfortas pilve, padažnėjęs raugėjimas, pykinimas ir tuštinimosi pokyčiai (tarkim, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas).
Šlapimo takų ir lytinių organų srities mikrobiotos pokyčiai gali sukelti skausmingą šlapinimąsi, neįprastas išskyras iš makšties ar varpos, bėrimus arba lytinių organų ir tiesiosios žarnos niežulį.
Odos disbakteriozė irgi gali pasireikšti įvairiais odos bėrimais. Sudėtingesniais atvejais, kai imuninė sistema nusilpusi, požymiai gali apimti visą organizmą, bet išlikti nespecifiški: atsirasti nuovargis, sunkumas susikaupti, nuotaikos pokyčiai, dirglumas, nerimas ar netgi depresija.
„Mokslininkų išvadose teigiama, kad bakterijų pusiausvyrai sutrikus, būtina atstatyti mikrobiotos balansą. Tą padaryti galima valgant natūraliai bakterijų turinčių produktų (įvairių raugintų produktų) arba vartojant jau paruoštus probiotikus. Labai svarbu produktus pasirinkti atsakingai, atsižvelgiant į sutrikusio mikrobiomo vietą (skirtingos bakterijos kolonizuoja skirtingas organizmo vietas),” – dalijasi S. V. Alšauskė.
Skirtingos bakterijų rūšys – skirtinga nauda
Kaip teigia S. V. Alšauskė, Lactobacillus acidophilus bakterija geba įvairiapusiškai prisidėti prie žmogaus sveikatos. Jos išskiriama pieno rūgštis gali sumažinti aplinkos pH, tad ji slopina „nedraugiškų“ bakterijų augimą ir dauginimąsi bei užkerta kelią patogenams patekti į šeimininko ląsteles. Įrodyta, kad L. acidophilus vartoti kaip probiotiką yra veiksminga, gydant ūminį viduriavimą, lėtinį viduriavimą ir su antibiotikais susijusį viduriavimą. Verta paminėti, kad L. acidophilus gali ir absorbuoti bei pasisavinti cholesterolį.
Lactobacillus plantarum gausu pieno produktuose, daržovėse, mėsoje, vyne, jos gyvena virškinimo trakte, makštyje ir šlapimo takuose. Yra sukaupta daug duomenų apie L. plantarum svarbą viduriavimo prevencijoje, mažinant cholesterolį ir palengvinant dirgliosios žarnos požymius, bet vis dar trūksta duomenų apie tikslias panaudojimo galimybes. Ši bakterija taip pat gali prisidėti prie įvairių žarnyno infekcijų gydymo.
Lactobacillus reuteri – viena dažniausiai linksniuojamų bakterijų, skirtų kūdikių dieglių gydymui. Ji gyvena įvairiose žmogaus kūno vietose: burnos ertmėje, virškinamajame trakte, ant odos ir šlapimo takuose, tad jos veikimo laukas ypač platus. Ši bakterija geba išskirti antimikrobines medžiagas ir turi imunitetą stimuliuojančių savybių. Keli tyrimai netgi atskleidė šios bakterijos veiksmingumą, vartojant ją po odontologinių procedūrų – ji ne tik papildo burnos ertmę naudingomis bakterijomis, tačiau ir sumažina kenksmingų bakterijų dauginimąsi. Šnekant apie moterų sveikatą, L. reuteri drauge su L. rhamnosus yra vienos daugiausia tyrinėtų bakterijų, prisidedančių prie sveikos makšties mikrobiotos.
Lactobacillus casei grupė (LCG) sudaryta iš glaudžiai susijusių L. casei, L. paracasei ir L. rhamnosus. Tai – viena nuodugniausiai ištirtų ir maisto bei farmacijos industrijoje taikomų probiotinių laktobacilų rūšių. Pastaraisiais metais nemažai mokslinių tyrimų skirti jų taikymui stiprinant sveikatą ar vartojant prevenciškai.
Lactobacillus rhamnosus GG (LGG) apsaugo nuo virškinimo trakto infekcijų, naudojama viduriavimo prevencijai ir gydymui, imuniteto stiprinimui, ar kaip galimai užkertanti kelią tam tikriems alerginiams požymiams. Sveikų moterų makšties mikrobiotoje dominuoja Lactobacillus rūšys, o keli tyrimai skirti būtent L. rhamnosus probiotikų makšties sutrikimų gydymui ir prevencijai. Pastebėtas šių probiotikų veiksmingumas, prisidedant prie makšties pienligės gydymo.
Lactobacillus salivarius rūšis paprastai aptinkama seilėse ir yra atsakinga už angliavandenių metabolizmą. Keliuose tyrimuose išsiaiškinta, kad L. salivarius geba išskirti tarpinius produktus, galinčius slopinti kitų bakterijų bei grybelių (tarkim, Candida albicans) bioplėvelės susidarymą, ir veikti patogenines bakterijas.
Lactobacillus helveticus – viena dažniausiai naudojamų pradinių kultūrų įvairiems fermentuotiems pieno produktams gaminti. Kaip probiotikas, L. helveticus neretai naudojamas tarsi priedas, galintis padėti išgyventi kitoms probiotinėms kultūroms.
Bifidobacterium spp. – viena esminių bakterijų genčių, sudarančių žinduolių virškinimo trakto mikrobiotą. Bifidobakterijų gausa žmogaus žarnyne mažėja senstant.
Bifidobacterium bifidum išsiskiria tuo, kad daugelis B. bifidum padermių sukelia teigiamą poveikį, įskaitant antibakterines savybes prieš patogenus, tokius kaip Helicobacter pylori, mažina lėtinį uždegimą žarnyne bei gali prisidėti prie imuninės sistemos moduliavimo. Jos taip pat, ardydamos žarnų sienelės gleivių sluoksnį sudarančias medžiagas, gali prisidėti prie aktyvesnės gleivių sluoksnio gamybos ir taip sustiprinti epitelio barjerinę funkciją, kuri ypač svarbi sergantiems dirgliosios žarnos sindromu. Tiesa, nė viena šių savybių nebuvo išsamiai tirtos natūraliame ekologiniame kontekste, žarnyne, tad vis dar reikalauja atsargumo.
Bifidobacterium lactis tyrimų metu pastebėta, kad ši bakterija atlieka teigiamą vaidmenį, palaikant žarnyno barjerinę funkciją virškinimo trakto infekcijų metu, konkuruodama ir pašalindama galimus patogenus įvairiais mechanizmais. Ji gali padėti reguliuoti imuninę sistemą ir suteikti apsaugą nuo „nedraugiškų“ bakterijų. Pastebėta, kad šios kultūros vartojimas gali sumažinti viduriavimo dažnį.
Bifidobacterium breve tyrimai parodė, kad ši bakterija gali prisidėti apsaugant nuo alergijos vystymosi, veikdama žarnyno mikrobiotą, žarnyno epitelio barjerą ir imuninę sistemą. B. breve gali kolonizuoti žarnyną ir skatinti epitelio barjero brendimą, apsaugoti nuo patogeninių bakterijų ir prisidėti prie priešuždegiminių procesų skatinimo.
Bifidobacterium longum gyvuoja žmogaus virškinimo trakte. Tiek atliekant tyrimus su gyvūnais, tiek klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvavo žmonės, nustatyta, kad B. longum prisidėjo prie apsauginio poveikio nuo uždegiminių žarnyno ligų. Įvairių mokslinių tyrimų išvadose teigiama, kad B. longum turi milžinišką potencialą ir gali būti naudojama uždegiminių žarnyno ligų profilaktikai arba kaip pagalbinis gydymo būdas.
Bifidobacterium infantis yra B. longum porūšis. Ji dominuoja žindomų kūdikių žarnyno mikrobiotoje ir yra pravarti šeimininkui, nes pagreitina imuninio atsako brendimą, subalansuoja imuninę sistemą, prisideda prie uždegimo slopinimo, gerina žarnyno barjerinę funkciją bei skatina acetato gamybą. Keliuose tyrimuose įrodyta šios bakterijos nauda suaugusiesiems, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis. Vieno tyrimo metu pastebėta, kad pacientams, sergantiems astma, keturias savaites vartojusiems B. infantis, disfunkcinių imuninių Treg ląstelių skaičius sumažėjo, tad pagerėjo astmos kontrolė.
Verta pabrėžti, kad skirtingų bakterijų kultūrų funkcijos žmogaus organizme persipina, bet yra ir truputį skirtingos, tad probiotikus būtina rinktis atsižvelgiant į kamuojančius simptomus.
„Klinikinių tyrimų vis dar trūksta, kad būtų galima pateikti konkrečias rekomendacijas, tačiau atlikti tyrimai neleidžia suabejoti, kad probiotikai yra svarbūs ir gali palengvinant įvairiausius simptomus, nulemtus sutrikusios bakterijų pusiausvyros,” – apibendrina S. V. Alšauskė.
Probiotikų vartojimas
Kiek laiko reikia vartoti probiotikus, norint atstatyti pažeistą mikrobiotą, pagerinti virškinimą, odos būklę ar bendrą savijautą, vieningos nuomonės nėra. Pasak S. V. Alšauskės, trumpalaikiui simptomų palengvinimui, tarkim, viduriavimui sumažinti, probiotikus gali reikėti vartoti tik trumpą laiką, nes kai kurie probiotikai gali suveikti vos per kelias dienas.
Anot gydytojos, sergant lėtinėmis ligomis ar bendrai imuninei būklei pagerinti geriausia probiotikus vartoti kelias savaites arba mėnesius. Vieno tyrimo metu, kuriame dalyvavo pacientai, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, nustatyta, kad veiksmingesnis buvo probiotikų vartojimo kursas, trukęs iki 8 savaičių.
„Probiotikų padermių pasirinkimas, tinkamas dozavimas ir ilgalaikis vartojimas yra būtini, kad būtų pasiektas klinikinis efektyvumas”, – teigia S. V. Alšauskė.
Patarimai, kaip rūpintis žarnyno mikrobiota
Mokslininkai sutaria, kad mityba smarkiai veikia žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, susijusią su bendra sveikata ir gerove. Naujausi tyrimai parodė, kad kardinalūs gyvenimo būdo pokyčiai ir šiuolaikinės dietos lemia ne tokią turtingą žarnyno mikroflorą negu anksčiau.
„Valgymo įpročiai stipriai veikia žarnyno mikrobiotą, formuoja jos sudėtį ir veiklą,” – tvirtina S. V. Alšauskė. Gydytoja tikina, kad trumpalaikiai ir ilgalaikiai mitybos pokyčiai gali turėti įtakos žarnyno mikrobų profiliui. Besikeičianti maisto sudėtis, taip pat maisto trūkumas ar perteklius veikia žarnyno mikrobiotą.
„Maistinių medžiagų trūkumas žarnyne padidina proteobakterijų kiekį, kurios skatina gleivinės sienelės uždegimą. Maistinių medžiagų perteklius sukelia nutukimą, kuris yra susijęs su disbakterioze ir uždegiminiais medžiagų apykaitos sutrikimais”, – aiškina S. V. Alšauskė.
Specialistė atskleidžia, kad didelis riebalų suvartojimas taip pat sukelia akivaizdžių žarnyno mikrobiotos sudėties pokyčių. Vartojant didelį kiekį riebalų, mikroorganizmų įvairovė mažėja. Sočiųjų riebalų pakeitimas nesočiaisiais riebalais gali padėti sumažinti žarnynui tenkančią naštą ir padidinti „gerųjų“ bakterijų kiekį.
Pastebėta, kad žarnyno mikrobiotą teigiamai veikia fermentuoti maisto produktai, kurių sudėtyje gausu probiotikų: „gyvos aktyvios” kultūros, skaidulos, prebiotikai, krakmolas, vaisiai ir daržovės. Bet ne visuomet gali to pakakti.
„Kiekvienas asmuo yra individualus, tad ir lėtinės ligos, mityba, genetika gali nulemti jo mikrobiotos sudėtį, todėl kiekvienu atveju derėtų pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju ar vaistininku”, – pabrėžia S. V. Alšauskė.
Apie probiotikų naudą šneka ir įmonės ECOSH vadovė Aistė Pranukevičienė: „Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais „gerosios“ bakterijos yra naudingos ne tik žarnyno veiklai, bet ir imunitetui, odai bei nervų sistemai. Mūsų organizme natūraliai gyvena „gerosios“ bakterijos, tačiau dėl įvairių priežasčių, tokių kaip netinkama mityba, lėtinės ligos, antibiotikų vartojimas, jų pusiausvyra gali sutrikti. „Gerųjų“ bakterijų pusiausvyros atstatymui pasirinkus vartoti tik fermentuotus maisto produktus ne visada gali būti pasiektas norimas rezultatas, o renkantis maisto papildus, reiktų pasidomėti jų sudėtimi. Svarbu atkreipti dėmesį, jog sudėtyje būtų kuo daugiau rūšių bakterijų ir pakankamas jų kiekis, gerai jei kartu su bakterijomis yra ir prebiotikai.”
spausdinti
Komentuoti