Normali žmogaus kūno temperatūra

Dar XIX amžiuje, vokiečių fizikas Dr. Carl Wunderlich, matuodamas temperatūrą tūkstančiams žmonių, nustatė, kad normali žmogaus kūno temperatūra yra 37,0ºC laipsniai Celsijaus. Vėliau, tyrimais imta ginčyti šią nuomonę, kol 1992 m. tęsiant to paties vokiečių mokslininko tyrimus, nustatyta, kad tikslesnė normali žmogaus temperatūra yra 36,8ºC. Visiems žinomas tikslus 36,6ºC kūno temperatūros rodiklis laikomas normalia kūno temperatūra Rusijoje ir kaimyninėse šalyse. Paprastai, normalia kūno temperatūra yra laikoma 36,0-37,5ºC temperatūra. Kodėl intervalas toks platus?

Kūno temperatūra

Kūno temperatūra yra kūno sugebėjimo atsikratyti karščiu matas. Kūnas nesunkiai geba išlaikyti vidinę temperatūrą saugiame intervale, net kai aplinkos temperatūra stipriai pasikeičia. Kai jums per karšta, odos kraujagyslės prasiplečia, kad perneštų šilumos perteklių į odos paviršių. Tuomet imate prakaituoti. Garuojant prakaitui jūsų kūnas vėsta. Kai jums per šalta, kraujagyslės susiaurėja, taip sumažindamos kraujo tekėjimą į odą, kad išsaugotų šilumą kūne. Greičiausiai pradedate drebėti. Drebantys raumenys padeda pagaminti daugiau šilumos.

Normali kūno temperatūra

Normali kūno temperatūra gali skirtis kiekvienam žmogui individualiai priklausomai nuo jo metabolizmo greičio – kuo greitesnė medžiagų apykaita, tuo aukštesnė normali žmogaus kūno temperatūra ir kuo lėtesnė – tuo normali žmogaus kūno temperatūra yra žemesnė. Kiti rodikliai, turintys įtakos normaliam žmogaus kūno temperatūros rodikliui – dienos metas, kada matuojama temperatūra – rytais temperatūra yra mažesnė nei vakarais (dienos metu, dirbant raumenims ir organizmui apdorojant suvalgytą maistą, žmogaus kūno temperatūra padidėja). Dar didelę įtaką temperatūrai turi hormonų lygis – taigi skirtingu menstruacinio periodo laikotarpiu moters temperatūra taip pat gali būti pakilusi ar žemesnė nei įprastai. Be to žmogaus kūno temperatūra skiriasi matuojant skirtingose kūno vietose. Pažastyje temperatūra visuomet yra apie 0,5ºC  mažesnė, nei burnoje ar išangėje. Tačiau, laikoma, kad tiksliausiai ir greičiausiai kūno temperatūra matuojama išangėje ir turėtų būti apie 37,0ºC. Dėl patogumo, dažniausiai žmonės matuoja temperatūrą pažastyje, ar burnoje, todėl ji gali būti žemesnė.

Karščiavimas

Suaugusiems, karščiavimu laikoma temperatūra, aukštesnė nei 38ºC (matuojant burnoje), 37,7ºC (matuojant pažastyje) ar 38,3ºC (matuojant išangėje arba ausyje). Vaikui nustatomas karščiavimas, temperatūrai esant aukštesnei nei 38ºC (išangėje). Kūno temperatūra gali padidėti ir žmogus pradėti karščiuoti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui:

• Infekcija – dažniausia padidėjusios kūno temperatūros priežastis. Infekcija gali paliesti visą kūną ar tam tikrą jo dalį.
• Vaistai – antibiotikai, narkotikai, antihistaminai ir dar daugelis kitų. Tai vadinama vaistų sukeltu karščiavimu.
• Rimtas sužeidimas ar trauma – tai apima ir širdies smūgį, insultą, šilumos smūgį ar nudegimus.
• Kiti susirgimai – artritas, hipertireozė, netgi tam tikros vėžio rūšys (leukemija, plaučių vėžys).

Žema kūno temperatūra (hipotermija)

Labai žema kūno temperatūra turėtų kelti didelį susirūpinimą, kadangi gali sukelti rimtas problemas ir netgi mirtį. Hipotermija laikoma kūno temperatūra, kuri yra žemiau 35oC. Kūno temperatūra stipriai nukrenta ilgai pabuvus šaltame ore ar vandenyje. Taip pat stiprų temperatūros sumažėjimą gali lemti alkoholio, narkotikų vartojimas ar tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas ar nepakankama skydliaukės veikla. Be to  žemą kūno temperatūrą gali lemti infekcija. Tai pasitaiko naujagimių ar pagyvenusių žmonių tarpe, taip pat gležniems, išsekusiems žmonėms. Žemą kūno temperatūrą taip pat gali sukelti sepsis.

Aukšta kūno temperatūra (šilumos smūgis)

Šilumos smūgis ištinka kūną, kai jis nustoja kontroliuoti savo vidinę temperatūrą ir ji nepaliaujamai kyla. Šilumos smūgio simptomai apima ir protinius sutrikimus, tokius kaip susipainiojimas mintyse, kliedėjimas, sąmonės netekimas), taip pat odos paraudimus, išsausėjimą ir odos karštumą. Šilumos smūgis taip pat gali baigtis mirtimi, kadangi gali sukelti rimtą dehidrataciją ir sustabdyti organų veiklą. Šilumos smūgį patiriančiam žmogui reikalinga itin skubi medicininė pagalba. Klasikinis šilumos smūgis gali ištikti žmogų ir nieko nedarant, tiesiog būnant per karštoje aplinkoje, kuomet kūnas nesugeba pakankamai atvėsti prakaituodamas. Žmogus gali netgi išvis nustoti prakaituoti. Paprastai klasikinis šilumos smūgis pasireiškia per kelias dienas. Kūdikiai, senoliai ir žmonės, turintys chroniškų sveikatos problemų turi didesnę riziką nukentėti nuo šilumos smūgio. Taip pat šilumos smūgis gali ištikti itin didelio fizinio krūvio metu, sportuojant per šiltoje aplinkoje. Net ir stipriai prakaituojančio žmogaus kūnas galimai pagamina per daug šilumos, nei gali išgarinti ir netekti. Tai taip pat gali sukelti žmogaus kūno temperatūros reikšmingą padidėjimą.

Kaip nustatyti normalią savo kūno temperatūrą?

Pamatuokite savo kūno temperatūrą, tuomet kai jaučiatės gerai, keletą kartų. Pamatuokite ir įvertinkite temperatūrą ryte (bent 3-5 kartus mažiausiai 2 savaičių laikotarpyje, kai nesergate ir jaučiatės gerai) ir vakare. Prieš matuodami temperatūrą, bent 20-30 minučių nerūkykite, nevalgykite, negerkite šiltų ar šaltų gėrimų. Nesimatuokite temperatūros bent jau valandą po sporto ar karštos vonios.

Termometras

Šiuo metu galite įsigyti įvairių rūšių termometrų:

• Elektroninis termometras – yra plastikinis, pailgos formos. Elektroniniame termometre yra ekranas, taip pat temperatūros matavimo daviklis. Šiuos termometrus galite naudoti burnos, pažasties, išangės temperatūrai matuoti. Juos lengva naudoti. Pirkdami elektroninį termometrą pasitikslinkite dėl jo kokybės ir tikslumo.
• Ausies termometras – taip pat plastikinis, tačiau gali būti įvairių formų. Įkišus mažą, kūgio formos galiuką į ausį, kūno temperatūra nedelsiant pasirodo skaitmeniniame ekrane.
• Čiulptuko formos termometras – ortodontinio čiulptuko formos termometras pritaikytas specialiai vaikų temperatūrai matuoti. Elektroninis ekranas, rodantis kūdikio temperatūrą taip pat turi karščiavimo perspėjimo signalą.
• Bekontaktis skaitmeninis termometras – matuoja temperatūrą, nesiliečiant su kūnu. Temperatūra bekontakčiu, infraraudonųjų spindulių termometru pamatuojama itin greitai, palaikius porą sekundžių termometrą kaktos srityje.
• Stiklinis termometras – dėl jame esančio gyvsidabrio nerekomenduojamas naudojimui.

Kaip teisingai pamatuoti kūno temperatūrą?

Išsirinkę tinkamiausią termometrą, visų pirma atidžiai perskaitykite informacinį lapelį, kaip jis turėtų būti naudojamas. Kūno temperatūra gali būti netiksliai pamatuota, jei:

• matuojant burnos temperatūrą nesučiaupiate burnos;
• neišlaukiate tiek laiko, kiek parašyta jūsų termometro informaciniame lapelyje;
• termometru matuojate ne tą vietą, kuriai jis tinkamas;
• nesilaikote kitų būtinų instrukcijų, nurodytu informaciniame lapelyje;
• termometro baterijos yra per silpnos;
• matuojame temperatūrą nepraėjus 20-30 minučių po rūkymo, valgymo, karšto ar šalto skysčio gėrimo;
• matuojate temperatūrą nepraėjus valandai po intensyvios treniruotės ar karštos vonios.

spausdinti