sveika.lt
Sveikata

Cholesterolis – viskas, ką reikia žinoti

Cholesterolis - viskas ką reikia žinoti

Cholesterolis gali būti tiek mūsų draugu, tiek priešu. Normalus cholesterolio kiekis žmogaus organizme yra būtina medžiaga normaliam kūno funkcionavimui. Tačiau, jei cholesterolio kiekis kraujyje pasidaro per didelis, jis tampa tykančiu pavojumi, keliančiu širdies smūgio ir kitų kraujotakos ligų riziką.

Trumpi faktai apie cholesterolį

  • cholesterolis yra būtina medžiaga kūnui;
  • cholesterolį gamina tiek pats organizmas, be to jo galima gauti su gyvuliniu maistu;
  • didžiausi per aukšto cholesterolio rizikos faktoriai – prasta mityba bei nepakankamas fizinis aktyvumas;
  • polinkis į per didelį cholesterolio kiekį kraujyje gali būti paveldimas;
  • per didelis cholesterolio kiekis organizme pats nesukelia jokių simptomų;
  • kiekvienam derėtų pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje bent kartą per 5 metus;
  • pirmasis žingsnis, siekiant sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje – keisti mityba ir padidinti fizinį aktyvumą;
  • didelis cholesterolio kiekis kraujyje reikšmingai didina širdies smūgio riziką.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis yra randamas kiekvienoje kūno ląstelėje ir atlieka svarbias organizmo funkcijas. Žmogaus organizmas pats geba gaminti cholesterolį kepenyse. Tai pat jį galima pasisavinti su maistu: mėsa, vištiena, riebiais pieno produktais. Cholesterolis – tai riebi, į vašką panaši medžiaga. Kadangi cholesterolis yra riebalai, jis nesusimaišo su krauju (kuris yra sudarytas vandens pagrindu). Lipoproteinai išnešioja cholesterolį krauju po visą organizmą. Egzistuoja dviejų rūšių lipoproteinai, kurie perneša cholesterolį:

  • mažo tankio lipoproteinai (MTL) – šių lipoproteinų pernešamas cholesterolis dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu.
  • didelio tankio lipoproteinai (DTL) – šių lipoproteinų pernešamas cholesterlis vadinamas „geruoju“ cholesteroliu.

Cholesterolis organizme atlieka 4 pagrindines funkcijas, be kurių mes negalėtume išgyventi:

  1. padeda formuoti ir išlaikyti žmogaus kūno ląstelių membranas;
  2. gamina virškinimui ir vitaminų įsisavinimui reikalingą tulžį žarnyne;
  3. prisideda prie kūno gebėjimo gaminti vitaminą D (jis organizme gaminamas, kai UV spinduliai pasiekia žmogaus odos paviršių);
  4. prisideda prie tam tikrų hormonų (estrogeno, testosterono, progesterono, aldosterono bei kortizono) gaminimo.

„Blogasis“ cholesterolis

Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio arba kitaip mažo tankio lipoproteinų kiekis yra signalas, kad žmogus yra padidėjusioje rizikoje susirgti ateroskleroze ar patirti širdies smūgį. „Blogasis“ cholesterolis nusėda ant arterijų sienelių ir sukelia visiško užsikišimo riziką, bei mažina arterijų lankstumą. Užsikimšus kraujagyslėms reikšmingai padidėja širdies smūgio ar insulto rizika. Taip pat, susidarius per daug nuosėdų ant arterijų, aprūpinančių kojas krauju, gali susiformuoti periferinių arterijų liga.

„Gerasis“ cholesterolis

„Gerasis“ cholesterolis, arba aukšto tankio lipoproteinai padeda pašalinti „blogąjį“ cholesterolį (mažo tankio lipoproteinus) iš arterijų, nunešdamas jį į kepenis, kur jis yra suskaidomas ir pašalinamas iš kūno. Apie trečdalis cholesterolio yra pernešamas didelio aukšto tankio lipoproteinais. Sveikas kiekis „gerojo“ cholesterolio gali apsaugoti nuo širdies smūgio ir insulto.

Didelio cholesterolio kiekio kraujyje priežastys

Didelis cholesterolio kiekis yra didelis koronarinių širdies ligų rizikos faktorius, širdies smūgio sukėlėjas. Aukštas mažo tankio lipoproteinų – „blogojo“ cholesterolio kiekis skatina cholesterolį nusėsti arterijose, tuo tarpu aukšto tankio lipoproteinai perneša cholesterolį į kepenis, kad jis galėtų būti pašalinamas iš kūno. Cholesterolio nusėdimas arterijose jas siaurina, susidaro vadinamoji aterosklerozė ir apsunkinamas normalus kraujo tekėjimas.

Didelio cholesterolio kiekio kraujyje priežastys gali būti skirstomos į lengvai keičiamas ir nekeičiamas. Keičiamos priežastys – tai gyvenimo būdas, konkrečiai fizinis aktyvumas bei mityba. Tai yra tai, kas gali būti nesunkiai įgyvendinama, siekiant sumažinti padidėjusio cholesterolio kiekio keliamą riziką sveikatai. Ribotas riebalų suvartojimas, didesnis fizinis aktyvumas gali padėti sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Ypač svarbu riboti gyvulinės kilmės, riebų maistą.

Nekeičiamos didelio cholesterolio kiekio priežastys – genetiniai veiksniai, paveldimumas.

Taip pat padidėjęs cholesterolio kiekis gali būti pasekmė diabeto, kepenų ar inkstų ligų, nėštumo (ar kitų atvejų, kuomet padaugėja moteriškų hormonų), per didelio skydliaukės aktyvumo ar tam tikrų medikamentų, keliančių mažo tankio lipoproteinų ir mažinančių didelio tankio lipoproteinų kiekį kraujyje (pvz., progestinų, anabolinių steroidų, kortikosteroidų).

Cholesterolio tikrinimas ir diagnozė

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje savaime nesukelia jokių simptomų. Tačiau jis gali reikšmingai padidinti širdies ligų riziką, tad vertėtų reguliariai atlikti tyrimus, kurie padėtų nustatyti cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio kiekis kraujyje nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Rekomenduojama kiekvienam suaugusiam (nuo 20 m.) pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje bent kartą kas 5 metus.

Cholesterolio norma kraujyje

Mažo tankio lipoproteinų „blogojo“ cholesterolio rekomenduojama norma kraujyje – 2,6-3,4 mmol/l. Saikingai padidėjusiu laikoma, kai „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje yra intervale 3,4-4,1 mmol/l. Kaip „blogojo“ cholesterolio kiekis kaujyje viršyja 4,1 mmol/l, laikoma, kad yra ryškiai padidėjęs. Bendra cholesterolio norma kraujyje laikoma normalia intervale nuo 2,6 iki 5,2 mmol/l. Saikingai padidėjęs, bet vis dar normos ribose – 5,2 – 6,5 mmol/l. kai bendras cholesterolio kiekis viršija 7,8 – tai laikoma ryškiu padidėjimu.

Padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje gydymas ir prevencinės priemonės

Siekiant sumažinti širdies ligų riziką per aukštą cholesterolio kiekį turintiems žmonėms rekomenduojami 4 pagrindiniai žingsniai:

  1. Sureguliuoti mitybą, vengiant riebaus gyvulinio maisto, valgant daugiau daržovių, suvartojant daugiau maistinių skaidulų, pilno grūdo produktų bei gerųjų riebalų šaltinių (lašiša, avokadas, šalto spaudimo, nerafinuoti augaliniai aliejai).
  2. Padidinti fizinio aktyvumo lygį – nebūtina kasdien lieti prakaitą sporto salėje, tačiau reguliari mankšta, kardio treniruotės, daugiau laiko gryname ore, ilgesni pasivaikščiojimai gali duoti teigiamą rezultatą.
  3. Vengti rūkymo.
  4. Pasistenkite pasiekti ir išlaikyti sveiką kūno svorį bei bendrą kūno masės indeksą.

KMI skaičiuotuvas