Panikos atakos – tai staigus intensyvios baimės ar nerimo protrūkis, kuris gali pasireikšti be aiškios priežasties. Tokios atakos dažnai pasireiškia fiziniais simptomais – širdies plakimu, dusuliu, krūtinės skausmu, galvos svaigimu ar net mirties baime. Nors panikos ataka trunka palyginti trumpai – dažniausiai 10–30 minučių – jos sukelia stiprų stresą ir ilgalaikį poveikį žmogaus psichologinei savijautai.
Daugelis žmonių, patyrusių vieną ar kelias panikos atakas, pradeda gyventi baimėje, kad tai pasikartos. Būtent ši baimė dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, kodėl panikos atakos kartojasi. Tačiau supratus jų kilmę ir mokantis tinkamai reaguoti, galima ne tik suvaldyti panikos atakas, bet ir ilgainiui jų visai išvengti.
Panikos atakų priežastys
Panikos atakos dažniausiai kyla ne be priežasties. Nors kartais jos pasirodo netikėtai, giluminės priežastys dažnai slepiasi kasdienio gyvenimo įtampose ar neišspręstuose emociniuose klausimuose.
Dažniausios panikos atakų priežastys:
- Lėtinis stresas: nuolatinis spaudimas darbe, santykiuose ar sveikatos srityje.
- Trauminiai išgyvenimai: netektis, nelaimingas atsitikimas, smurtas.
- Nerimo sutrikimai: žmonės, kenčiantys nuo generalizuoto nerimo, dažnai patiria panikos epizodus.
- Genetiniai veiksniai: jei šeimoje buvo panašių atvejų, padidėja rizika susidurti su panikos atakomis.
- Fizinės priežastys: per didelis kofeino vartojimas, miego trūkumas, hormoniniai pokyčiai ar kai kurių vaistų vartojimas.
Kodėl panikos atakos kartojasi?
Kai žmogus patiria pirmą panikos ataką, tai dažnai tampa dideliu psichologiniu sukrėtimu. Daugelis bijo, kad patirs širdies smūgį ar mirs, todėl po atakos išlieka stiprus emocinis „pėdsakas“. Ši baimė kartojimuisi tampa tarsi uždaras ratas:
- Žmogus pradeda stebėti savo kūno pojūčius.
- Nedidelis nerimo ar fizinis pojūtis (pvz., padažnėjęs širdies ritmas) sukelia įtampą.
- Įtampa didėja, kyla panikos ataka.
- Po jos – dar didesnė baimė, kad tai pasikartos.
Taip sukuriamas nuolatinis „budėjimo režimas“, kai žmogus bijo net pačios baimės. Būtent šis mechanizmas dažniausiai lemia, kodėl panikos atakos kartojasi net ir be aiškios išorinės priežasties.
Kaip atpažinti panikos ataką?
Svarbu žinoti, kad panikos ataka – tai ne širdies smūgis ar kita gyvybei pavojinga būklė, nors jausmas gali būti itin stiprus. Tipiniai simptomai:
- Greitas širdies plakimas arba nereguliarus ritmas.
- Kvėpavimo sutrikimai, dusulys.
- Krūtinės skausmas ar spaudimas.
- Galvos svaigimas, silpnumas, alpimo jausmas.
- Šaltas prakaitas, drebulys.
- Kojų ar rankų nutirpimas.
- Nerealumo jausmas, atitrūkimas nuo aplinkos.
- Mirties ar išprotėjimo baimė.
Kaip išvengti panikos atakų?
Nors nėra vieno universalaus recepto, egzistuoja daug veiksmingų būdų, padedančių suvaldyti ir ilgainiui visiškai atsikratyti panikos atakų:
- Psichologinė pagalba
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): vienas efektyviausių būdų, padedantis keisti mąstymo įpročius, kurie skatina nerimą.
- Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikos: mokantis būti čia ir dabar, mažinamas nerimas dėl ateities ar sveikatos.
- Psichoterapija: padeda giliau pažinti savo emocijas, išspręsti neišspręstus klausimus, susijusius su panika.
- Kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos
- Gilus, lėtas kvėpavimas per nosį ir iškvėpimas per burną padeda sumažinti fizinę įtampą.
- Meditacija, progresyvus raumenų atpalaidavimas, joga – veiksmingi būdai mažinti streso lygį.
- Fizinė sveikata
- Reguliarus fizinis aktyvumas (vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas) padeda išlaisvinti streso hormonus.
- Miego režimas ir poilsis – būtinas kūno atsigavimui.
- Sveika mityba, ribotas kofeino ir alkoholio vartojimas.
Kada kreiptis į specialistą?
Jeigu panikos atakos pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui – vengiate eiti į darbą, keliauti, būti tarp žmonių – tai jau ženklas, kad būtina kreiptis pagalbos. Specialistai padės ne tik suprasti, kodėl atakos vyksta, bet ir sudarys konkretų veiksmų planą.
spausdinti
Komentuoti