Arbata – tai dažniausiai vartojamas gėrimas po vandens. Rytuose arbatą tūkstančius metų laiko geros sveikatos, laimės ir išminties šaltiniu. Arbata yra puiki alternatyva kavai, kadangi joje yra mažiau kofeino ir ji turi teigiamą poveikį sveikatai. Šiais laikais mokslininkai įvairiais tyrimais jau įrodė didelę arbatos naudą sveikatai. Tyrimai rodo, kad kai kurios arbatos gali padėti, norint išvengti vėžio, širdies ligų, diabeto, skatinti svorio mažėjimą, mažinti cholesterolio kiekį ir skatinti proto budrumą, taip pat arbata turi antimikrobinių savybių. Pagrindinės arbatų rūšys yra – žalioji, juodoji, baltoji ir raudonoji arbata, jos visos išgaunamos iš to paties augalo, kilusio iš Kinijos ir Indijos – „Camellia sinensis“, skiriasi tik jų apdorojimo ir paruošimo būdai. Šis augalas pasižymi, kaip turintis daugybę cheminių medžiagų, kurios apibendrinant vadinamos polifenoliais.
Arbatos nauda sveikatai
Polifenoliai yra galingi antioksidantai, į kuriuos įeina ir flavonoidai, kurie saugo nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio ir tai padeda išvengti vėžinių susirgimų, širdies ligų ir užsikimšusių arterijų. Tokiu poveikiu labiausiai pasižymi balta arbata, kadangi ji yra mažiausiai apdorota.
Arbatų sudėtyje yra kofeino ir ir teanino, jie veikia smegenis ir skatina protinį budrumą.
Žalioji arbata
Gaminama jos sudžiūvusius lapelius garinant arba skrudinant, o po to vėl džiovinant. Žaliosios arbatos antioksidantai gali turėti teigiamos įtakos, norint sustabdyti progresavimą, ar norint išvengti šlapimo pūslės, plaučių, skrandžio, kasos ir storosios žarnos vėžio. Taip pat ji padės išvengti užsikimšusių arterijų, deginant riebalus, sumažins neurologinių ligų riziką , tokių kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga, sumažins insulto riziką ir teigiamai veiks cholesterolio kiekį kraujyje. Teaninas, esantis žaliojoje arbatoje, ramina nervų sistemą, padeda atsipalaiduoti ir skatina gerą nuotaiką.
Juodoji arbata
Gaminama iš fermentuotų Camellia sinensis lapų, ji turi daugiausiai kofeino iš visų arbatų. Juodoji arbata gali apsaugoti plaučius nuo neigiamo cigarečių dūmų poveikio, sumažinti blogo cholesterolio kiekį kraujyje ir taip sumažinti insulto riziką.
Baltoji arbata
ji yra mažiausiai apdirbta, todėl turi daugiausiai antioksidantų ir daro didžiausią poveikį, norint išvengti vėžinių susirgimų.
Raudonoji (ulongo) arbata
Tai iš dalies fermentuota arbata. Ji taip pat mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat gali padėti numesti svorį, bet tai nėra patvirtinta moksliniais tyrimais.
Žolelių arbatos turi daug mažiau antioksidantų ir jų cheminė sudėtis labai skiriasi nuo aukščiau paminėtų arbatų rūšių. Žolelių arbatos pagrindinis poveikis – padėti apsisaugoti nuo peršalimo ligų, o jų poveikis gerinti miegą, nėra pagrįstas.
spausdinti
paskutiniu metu pradėjau daugiau arbatų gerti, nors buvau visiška kavos gėrėja. matyt ekologiška arbata, kurią atradau, taip tiko..:)