Žalioji arbata ir jos poveikis organizmui

Žalioji arbata yra gaminama iš augalo, vadinamo Camellia sinensis,džiovintų lapų. Žalioji arbata kilus iš Kinijos, tačiau yra siejama su daugeliu kultūrų visoje Azijoje ir yra seniausia žinoma arbata pasaulyje, kuri vartojama jau daugiau nei 4000 metų. Arbata po vandens yra populiariausias gėrimas pasaulyje, tačiau iš visos išgeriamos arbatos tik 20% sudaro žalioji arbata ir net 78% – juodoji. Daugiausiai žaliosios arbatos pagamina ir eksportuoja Kinija. Žalioji arbata yra mažiausiai perdirbta arbata rinkoje (po baltos arbatos) ir todėl pasižymi daugeliu žmogaus organizmui naudingų savybių ir yra laikoma vienu iš sveikiausiu gėrimų pasaulyje.

Žaliosios arbatos nauda sveikatai

Žalioji arbata yra žinoma dėl didelio antioksidantų kiekio, vadinamų polifenoliais. Taip pat joje yra galingo antioksidanto katechino – epigalokatechino (EGCG) ir kitų naudingų organizmui medžiagų: taninų, fluorido, daug vandenyje tirpių vitaminų ir mineralų. Žalioj arbata naudojama reguliuoti cukraus kiekiui kraujyje ir kraujo spaudimą, ji stiprina imuninę sistemą, saugo nuo opų susidarymo, kontroliuoja uždegimo procesus, saugo nuo gripo ir peršalimo, saugo nuo dantenų ligų ir blogo burnos kvapo. Tyrimai parodė, kad žalioji arbata padeda apsisaugoti nuo streso, lėtinio nuovargio, gydo odos problemas, mažina uždegimą sergant artritu, mažina cholesterolio kiekį ir širdies ligų riziką.

Vėžys

Pagal Nacionalinį vėžio institutą, žaliojoje arbatoje esantys polfenoliai slopina naviko augimą ir saugo nuo žalingo ultravioletinių spindulių (UVB) poveikio. Taip pat pastebima, kad valstybėse, kuriose sunaudojama daugiausiai žaliosios arbatos, sergamumas vėžiu yra mažesnis, tiesa, negalima nustatyti ar tai dėl arbatos ar dėl kitų gyvenimo būdo faktorių. Vienas atliktas tyrimas parodė, kad moterys gėrusios žalią arbatą, turėjo 50% mažesnę tikimybę susirgti kasos vėžiu, nei tos, kurios negėrė. Kiti tyrimai taip pat patvirtinimo žaliosios arbatos naudą dėl kitų vėžio rūšių kaip prostatos, krūties, šlapimo pūslės, storosios žarnos, kiaušidžių, stemplės, plaučių, odos ir skrandžio vėžio. Manoma, kad arbatoje esantys polifenoliai gali nužudyti vėžines ląsteles arba slopinti jų augimą, tačiau tiksli tokio poveikio priežastis vis dar nėra žinoma.

Širdies ligos

Amerikos medicinos asociacijos žurnale paskelbti tyrimų rezultatai, kurie teigia, kad žalioji arbata sumažina mirtingumą dėl daugelio priežasčių, tarp jų ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrime dalyvavo 40 tūkstančių Japonijos gyventojų, kurie išgėrė ne mažiau kaip 5 puodelius žaliosios arbatos kasdien ir kurie gėrė vieną arba mažiau puodelį žaliosios arbatos. Tyrimo dalyviai, kurie išgėrė 5 puodelius arbatos ir daugiau, turėjo žymiai mažesnę mirtingumo riziką.

Atmintis

Atlikti tyrimai parodė, kad žalioji arbata teigiamai veikia pažinimo funkciją ir darbinę atmintį. Tie patys tyrimai parodė, kad žalioji arbata gali padėti gydant pažinimo funkcijos sutrikimus, pavyzdžiui, demenciją (silpnaprotystę), tačiau tam pavirtinti būtina atlikti daugiau tyrimų. Taip pat kiti atlikti tyrimai parodė, kad žalioji arbata gali padėti išvengti problemų su atmintimi vyresniame amžiuje.

Insultas

Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad žalioji arbata ir kava gali sumažinti insulto riziką. Tyrime, kuris truko 13 metų, dalyvavo daugiau nei 80 tūkstančių dalyvių. Rezultatai parodė, kad žmonės reguliariai gerdami bent 4 puodelius žaliosios arbatos kasdien turėjo 20% – 30% mažesnę tikimybę nei tie, kurie ją gėrė retai.

Diabetas

Šiuo klausimu tyrimai nėra nuoseklūs, kadangi vienų tyrimų metu buvo nustatyta, kad žalioji arbata gali sumažinti tikimybę susirgti 2 tipo diabetu, tačiau kitų tyrimų metu nepavyko nustatyti ryšio tarp žaliosios arbatos ir rizikos susirgti diabetu.

Svorio netekimas

Žalioji arbata gali turėti labai nedidelį poveikį, padėsiantį netekti svorio, tačiau tai nėra efektyvi priemonė norint sulieknėti.

Kada žaliosios arbatos nevartoti

Žaliojoje arbatoje yra kofeino (20-45mg puodelyje), todėl jos reiktų vengti žmonėms, turintiems problemų su miegu ir nervų sistema.

Vartojant kai kuriuos vaistus kartu su žaliąja arbata, galite kraujo spaudimą ir pulsą.

Arbatoje yra taninų, kurie, atsižvelgiant į salyčio su oro ar karštu vandeniu trukmę, gali virsti tanino rūgštimi. Tainino rūgštis gali dirginti skrandžio gleivinę ir padaryti įtaką skrandžio opos atsiradimui.

Nėsčioms moterims, turinčioms problemų su kraujo spaudimu, inkstais, kepenimis, skrandžiu ir nervų sistema, reiktų vengti žaliosios arbatos ir jos papildų.

Daugiau apie arbatą skaitykite: Arbata ir jos nauda sveikatai

spausdinti