sveika.lt
Maistas

Grybai ir jų nauda sveikatai

Grybai ir jų nauda sveikatai

Grybai – mūsų miškų gėrybės, nusėjančios stalus rudenį kartu su kitomis rudeninėmis gėrybėmis. Pasaulyje yra žinoma 140 tūkstančių rūšių grybų. Tai ne tik skani bet ir sveika mūsų raciono dalis. Grybus dažnai mėgstama priskirti prie daržovių, tačiau tai nėra daržovės ir net nėra priskiriama augalams. Grybai turi atskirą klasifikaciją – grybų karalystė. Jų išskirtinė savybė ta, kad priešingai nei kitas augalinės kilmės maistas, jie negamina maistinių medžiagų, o naudojasi kitų augalų sukauptais maisto rezervais. Mitybos grandinėje grybai priskiriami vartotojams, kartu su žmonėmis, gyvūnais ar bakterijomis. Tačiau grybai, nors ir nėra tokie spalvingi,  taip pat kaip ir kitas augalinės kilmės maistas, turi naudos mūsų organizmui.

Šiuo metu yra tiriama daug grybų, kurie gali turėti gydomųjų savybių. Tačiau būtina tinkamai pasirinkti grybus, nes jie sugeria ne tik geras, bet ir blogas medžiagas, tai gali būti sunkieji metalai kaip švinas, gyvsidabris ir kt, taip pat kiti teršalai iš aplinkos, todėl geriausia vartoti ekologiškai augintus grybus arba užsiauginti juos patiems.

Maistinės grybų savybės

Grybai yra nekaloringi, juose nėra riebalų, cholesterolio, todėl tai puikus maistas daugeliui iš mūsų. Nors yra labai daug grybų rūšių, tačiau jos visos pasižymi labai panašiomis maistinėmis savybėmis. Grybai turi sukaupę tokių maistinių medžiagų kurių įprastais pakankamai gauti su maistu yra sunku, tai B grupės vitaminai niacinas, tiaminas, folio rūgštis, pantoteno rūgštis ir riboflavinas, vitamino D. Taip pat grybai turi sukaupę nemažai mineralų kalio, vario, geležies, seleno, fosforo. Be visa to grybuose yra maistinių skaidulų, kurios yra svarbios geram virškinimo sistemos darbui.

Vienas iš maistinių skaidulų tipų, esančių grybuose, vadinamas beta gliukanu. Kaip tyrimai parodė beta gliukanas gali padėti sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, sustiprinti imunitetą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir taip pat gali padėti palaikyti sveiką kūno svorį ir išvengti nutukimo.

Kitas svarbi maistinė medžiaga, turbūt mažai kam žinoma yra vitaminas – cholinas. Cholinas padeda išlaikyti ląstelinių membranų struktūrą, kurios yra atsakingos už nervinių impulsų perdavimą, padeda organizmui pasisavinti riebalus ir slopina lėtinius uždegimus. Tai reiškia, kad ši medžiaga svarbi smegenų ir nervų sistemos funkcijoms, ji pagerina miego kokybę ir atmintį, taip pat leidžia geriau mokytis.

Grybų nauda sveikatai

  • Širdis ir kraujotakos sistema – grybai gali padėti sureguliuoti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje, tai sumažina širdies kraujagyslių ligų tikimybę. Tai yra dėl grybuose esančių vitamino C, kalio, maistinių skaidulų ir šiek tiek natrio. Tai yra puiki priemonė širdies ligų prevencijai.
  • Imunitetas – grybuose yra medžiagų kurios stimuliuoja imuninę sistemą, tai yra skaidulos – beta gliukanas, jos kovoja su vėžinėmis ląstelėmis ir stabdo auglių augimą. Mineralas selenas esantis grybuose saugo nuo infekcijų ir padeda imuninei sistemai gaminti ląsteles kovojančias su svetimkūniais.
  • Diabetas – grybai gali palengvinti gyvenimą žmonėms sergantiems 1 ir 2 tipo diabetu. Grybuose esančios skaidulos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir apsaugo nuo staigaus cukraus kiekio šuolių. Taip pat moksliniai tyrimai parodė, kad skaidulos gali pagerinti insulino ir lipidų kiekį žmonėms sergantiems 2 tipo diabetu. Daugiau apie skaidulas skaitykite čia: Maistinės skaidulos
  • Vėžys – grybai, dėl juose esančio didelio antioksidantų kiekio, gali padėti sumažinti vėžio riziką. Juose yra mineralo seleno, kuris dalyvauja kepenų fermentų veikloje ir gali neutralizuoti vėžį sukeliančius cheminius junginius. Taip pat selenas slopina uždegiminius selenus ir stabdo auglių augimą. Grybuose yra vitamino D, jis taip pat pasižymi priešvėžinėmis savybėmis ir slopina vėžinių ląstelių augimą.
  • Svorio reguliavimas – grybai puikus maistas žmonėms besilaikantiems dietos ir kenčiantiems dėl antsvorio problemų. Juose yra maistinių skaidulų, beta gliukano ir chitino, kurios išlaiko sotumo jausmą ilgesnį laiką. Skaidulos teigiamai veikia cukraus kiekį kraujyje. Taip pat jos padeda maistui lengviau judėti per žarnyną, palaiko žarnyno švarą išvalydamos toksinus ir neleidžia kauptis žalingomis bakterijoms, nes sureguliuoja žarnyno pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyrą).

Grybuose yra stiprių natūralių antibiotikų kaip penicilinas, tetraciklinas ir streptomicinas.

Apsinuodijimo grybais požymiai ir etapai

Grybų rūšių yra labai daug ir tai gali sukelti daug skirtingų apsinuodijimo požymių, todėl pateikiame dažniausiai pasitaikančius.

  1. Etapas – tai nuo 6 iki 24 valandų trunkantis latentinis periodas, po apsinuodijimo, kuris nepasireiškia jokiais aiškiais požymiais, tačiau grybe esantys nuodai pradeda naikinti inkstus ir kepenis.
  2. Etapas – per 24 valandas pasireiškia stiprūs pilvo skausmai, spazmai, prasideda pykinimas ir vėmimas, viduriavimas su krauju.
  3. Etapas – nukentėjusysis pradeda atsistatyti
  4. Etapas – kurį galima pavadinti „atkritimu“, pasireiškia inkstų ir kepenų nepakankamumo požymiai, kurie dažniausiai baigiasi mirtimi.

Dėmesio! Jei turite bent menkiausių įtarimų kad apsinuodijote grybais, nelaukite simptomų pasirodymo ir kuo greičiau kreipkitės pas gydytoją!

Kam grybų geriau nevalgyti?

Reiktų prisiminti, kad nevisi grybai valgomi. Yra nuodingų grybų rūšių, kurios gali sukelti mirtį, todėl būtina tinkamai pasirinkti grybus ir nevalgyti neįsitikinus, kad jie yra saugūs. Norint to išvengti patys nerinkite grybų, o pirkite specialiose parduotuvėse.

Žmonėms sergantiems autoimuninėmis ligomis prieš valgant grybus reiktų pasitarti su gydytoju, nes manoma kad beta gliukanas, kurio yra grybuose, stimuliuoja imuninę sistemą, o tai gali turėti neigiamos įtakos žmonėms sergantiems tokiomis ligomis kaip išsėtinė sklerozė ir kitomis autoimuninėmis ligomis.

Komentuoti

Spauskite čia, kad galėtumėte komentuoti

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

KMI skaičiuotuvas