Turbūt visi savo pažįstamų tarpe turi bent po vieną vegetarą, veganą arba žaliavalgį, kurie pasirinko kitokią, galbūt kartais kiek neįprastą mitybą, dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kol visiems gaila gyvūnu ir laimi etika, tuo tarpu kiti atsisakė mėsos ir gal net visų gyvūninės kilmės produktų todėl, kad norėjo tapti kur kas sveikesniais, atsikratyti svorio arba susitvarkyti su tam tikromis lėtinėmis ligomis. Nors vieni mėsos kasdieninėje mityboje atsakiusius žmones vadina keistuoliais, tačiau ir medikai sutinka, kad kuo daugiau augalinės kilmės maisto – tuo žmogaus organizmas bus labiau dėkingas.
Vegetarizmas ir mūsų gyvenimo ritmas
Prieš tokio tipo mityba kovojantys žmonės dažnai tikina, kad žmogaus prigimtis yra valgyti mėsą. Tiksliau ne tik ją valgyti, tačiau ja savo mitybą praturtinti kiekvieną dieną. Visgi, verta pastebėti, kad žmogaus gyvenimo ritmas labai pasikeitė per ilgus amžius ir šiuo metu žmogus yra toks sėslus, koks nebuvo niekada. Ne tik todėl, kad turi namus, nekeliauja iš vietos į vietą, tačiau daugelio mūsų darbas yra sėdimas, tad menkas fizinis aktyvumas tiesiogiai kenkia mūsų organizmui. Taigi, norėdami kuo geriau jaustis – turime pasirinkti kuo lengvesnį maistą. Žinoma, tai nereiškia, kad galime sveikai maitintis ir tuo pačiu visiškai nejudėti. Fizinis aktyvumas yra laimingo gyvenimo dalis. Tačiau greta to reikalinga ir augaliniu maistu praturtinta kasdieninė mityba.
Ar vegetarai valgo salotas?
Jeigu pasikliautume paskutiniu metu spaudoje mirguliuojančiais straipsniais, tai salotos nėra tokios naudingos mūsų organizmui, kaip daugelis gali galvoti. Tiesa, kalbame apie chemiškai augintas ir apdorotas daržoves, kurias šiuo metu daugelis perka prekybos vietose. Tačiau vegetarai jas taip pat valgo. Lygiai taip pat valgo ir mėsėdžiai, tad norint suskirstyti ir atskirti šių dviejų tipų žmonių mitybą nereikia brėžti kažkokios linijos, kuri atskirtų vienus žmones nuo kitų.
Vegetarai atsisako žuvies ir mėsos, veganai – viso gyvūninės kilmės maisto, žaliavalgiai valgo termiškai neapdorotą maistą. Tačiau maistas juk tas pats. Lygiai taip pat kaip vienas žmogus gali nevalgyti bulvių, kadangi nuo jų labai apsunksta skrandis, lygiai taip pat vegetarai atsisakė mėsos dėl jiems svarbių priežasčių. Taigi, šiuo atveju mityba yra ne tokia skirtinga kaip galima pagalvoti. Juolab, dažniausiai apie nepilnavertę vegetarų mitybą galvoja tie, kurie niekada nesusimąstė, kad daugelis kasdien valgomų produktų yra vegetariški ir tinkamai juos paruošus galima gauti fantastiško skonio patiekalus. O kadangi daržovės puikiai dera su daržovėmis – gaminti yra paprasta ir beveik visada pavyksta pasiekti puikų rezultatą.
Ką gaminti?
Jeigu nesate knygų mėgėjas, tai nereiškia, kad nepavyks rasti puikių receptų. Šiuo metu internete jų begalės, tad vos pradėjus ieškoti turėsite siaurinti paieškas pagal konkrečią daržovę, kurią norite pasigaminti. Žinoma, įžengus į vegetarizmo pasaulį geriausia pradėti nuo pačių paprasčiausių patiekalų, kaip troškiniai ir sriubos, kuriuos moka pasigaminti visi. Na, tam nereikia didelio talento. Kai pajusite, kad jau geriau susipažinote su maisto derinimo taisyklėmis – drąsiai eksperimentuokite. Kad pavyktų užsikrėsti ir gaminti vis dažniau – džiuginkite artimuosius vegetariškais patiekalais ir leiskite jiems atrasti iš pačių paprasčiausių daržovių pagamintus neįtikėtino skonio patiekalus. Net ir brokolis įgaus visiškai kitą prasmę jeigu išmoksite jį tinkamai paruošti.
Ar verta apsikrėsti šia mada?
Gydytojai vis dar neturi vieningos nuomonės ar visiškas vegetarizmas neįtraukiant nei kiek mėsos ir žuvies yra naudingas. Viskas priklauso nuo individualaus žmogaus sveikatos ir jo poreikių. Geriausia yra pasitarti su šeimos gydytoju, kuris pasakys, kokia dieta Jums labiausiai tinka. Dar geriau – kreiptis į dietologą. Tačiau turbūt visi sutinka su tuo, kad kuo daugiau daržovių – tuo geriau, kadangi taip išliksime lieknesni ir tuo pačiu džiuginsime savo organizmą vitaminais, kurie suteikia mums energijos ir tuo pačiu padeda atrodyti puikiai. Deja, mėsoje jokių tokio tipo vitaminų tikrai nėra.
spausdinti
Komentuoti