Svogūnas

Svogūnas – vienas iš seniausių maisto šaltinių žmonijos istorijoje ir jis buvo vertinamas ne tik dėl savo skonio, bet ir sveikatą stiprinančių ir gydomųjų savybių. Ši daržovė auginama jau mažiausiai 7000 metų. Svogūnas auga iki maždaug 60 cm aukščio. Nors populiariausia kulinarijoje yra apatinė svogūno dalis, tačiau visame pasaulyje valgoma ir viršutinė – žalioji svogūno dalis, dar vadinama svogūno laiškais. Svogūnas, dėl jame esančių sieros junginių, pasižymi aštriu kvapu ir įprastai dirgina akis. Raudonasis svogūnas yra šiek tiek mažiau aštrus, todėl jis labiau tinkamas naudoti šviežioms salotoms. Daugiausia pasaulyje svogūnų užaugina Kinija ir Indija.

Svogūnuose ir fenolių ir flavonoidų, kurie pasižymi antioksidantiniu, priešuždegiminiu, priešvėžiniu poveikiu ir kitomis savybėmis kurios gali būti naudingos jūsų organizmui.

Svogūno nauda sveikatai

• Vėžys – svogūninės daržovės buvo plačiai tiriamos dėl poveikio vėžio gydymui, ypač storosios žarnos ir skrandžio vėžio formų. Kaip manoma, jų nauda gydant vėžį ir vėžio prevencijai yra dėl organinių sieros junginių. Manoma, kad šie junginiai slopina naviko augimą, mutagenezę ir laisvųjų radikalų susidarymą. Taip pat svogūnuose yra antioksidanto vitamino C, kuris padeda užkirsti kelią žalingam laisvųjų raidkalų poveikiui organizme.
• Gaubtinės žarnos vėžys – svogūnuose yra maistinių skaidulų, o didelis šių medžiagų kiekis susijęs su mažesne gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio rizika.
• Prostatos vėžys – Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad vyrai naudojantys daugiausiai svogūninių daržovių turi mažiausią riziką susirgti prostatos vėžiu.
• Stemplės ir skrandžio vėžys – dažnas svogūninių daržovių naudojimas sumažina stemplės ir skrandžio vėžio riziką.
• Cukraus kiekis kraujyje – svogūnas turi svarbaus mikroelemento chromo, kuris padeda ląstelėms tinkamai reaguoti į insulino kiekį kraujyje, taip jis padeda insulinui lengviau atlikti savo procesus ir padeda lengviau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
• Miegas ir nuotaika – svogūnas turi sukaupę folio rūgšties, kuri gali padėti esant depresijai, neleidžiant organizme susidaryti homocisteinui, kuris gali trukdyti maistinėms medžiagoms ir kraujui patekti į smegenis. Homociteino perteklius trukdo tokių hormonų, kaip serotoninas, dopaminas, norepinefrinas ir t.t. gamybą, o šie hormonai atsakingi už gerą nuotaiką, apetitą ir miegą.
• Oda ir plauka – svogūnuose yra vitamino C, o šis vitaminas reikalingas kolageno susidarymui ir apsaugojimui. Kolagenas atsakingas už odos ir palukų struktūrą ir odos elastingumą.
• Cholesterolis ir kraujotaka – svogūnuose esantis alicinas sumažina cholesterolio gamybą veikiant kepenų fermentą. Be visa to jis pasižymi priešvirusiniu, antibakterniu ir priešgrybeliniu poveikiu. Alicinas skatina azoto oksido (NO) išsiskyrimą ir atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, taip pagerėja kraujotaka. Taip pat jis trukdo susidaryti trombams, padeda išvengti koronarinės širdies ligos, periferinių kraujagyslių ligos ir insulto.

Svogūno vartojimas peršalus

Svogūnas ilgą laika naudojamas Kinijos ir Indijos tradinicinėje medicinoje kaip priemonė palengvinanti peršalimo ir gripo simptomus, taip pat tai puiki prevencinė priemonė, norint išvengti šių susirgimų. Svogūnuose esančios veikliosios medžiagos padeda imuninei sistemai atlikti savo darbą geriau, viena iš tokių medžiagų yra kvercetinas. Paprasčiausia būdas sergant panaudoti svogūną yra tiesiog jį supjaustyti ir padėt išalia lovos nakties metu, tai neleidžia mikrobams kauptis ir plisti per orą. Taip pat tai turėtų palengvinti su kvėpavimo sistema susijusius simptomus. Prie visa to, norint pajusti visą svogūno teikiamą naudą, jį galima tiesiog valgyti, o tai daryti galima pridedant jo į salotas ar kitus patiekalus. Tiesa, geriausia svogūną vartoti šviežią ir termiškai neapdorotą.

Maistinės svogūno vertė

spausdinti