Nuo pat mažų dienų kiekvienas vaikas girdi iš savo tėvų: “valgyt daržoves, kad būtum sveikas!”; “valgyt vaisius, nes ten daug vitaminų”; “suvalgyk uogytes, kad nesirgum”. Taip mes supažindiname vaikus su tam tikromis sveikos gyvensenos taisyklėmis: citrina gerai tinka peršalus; česnakas žudo bakterijas; mėlynės labai naudingos akims ir taip toliau. Nors to garsiai nesakome, visame tame slypi ir dar viena nerašyta taisyklė: norint gyventi sveikai derėtų valgyti kuo įvairesnį sveiką maistą. Tai beveik akivaizdu: skirtingas maistas turi skirtingus privalumus.
Tačiau apart keleto elementarių faktų (mėlynėse daug vitamino A ir t.t.) vidutinis žmogus vargiai žino kažką daugiau apie skirtingas maisto kategorijas. Grūdai, kruopos, vaisiai, sėklos, riešutai – visi jie yra maistingi, tačiau savaip. Kokie tie skirtumai – šio straipsnio tema.
Grūdai ir kruopos
Iš pažiūros grūdai ir kruopos gali pasirodyti ne tokie patrauklūs ir maistingi. Pažiūrėję į eilinio grūdų pakelio etiketę ten tikrai neišvysime didelių skaičių. Bertoletijų riešutų pakuotė gali parodyti ir keturženklį rekomenduojamos paros normos skaičių: šimte gramų šių riešutų seleno yra net keli tūkstančiai procentų rekomenduojamos paros normos! Grūdai ir kruopos iš šios perspektyvos yra gerokai kuklesnis maistas.
Tačiau toks grubus ir tiesmukiškas palyginimas dažnai pamiršta vieną svarbų faktorių: skirtingai kitiems produktams, grūdai ir kruopos dažniausiai yra valgomi dideliais kiekiais. Yra įprasta per dieną suvalgyti ne daugiau saujelės riešutų ar viso labo vieną valgomąjį šaukštą sėklų. Tačiau grūdų ar kruopų produktai ir patiekalai yra vartojami daug godžiau. Tai sąlygoja elementarų faktą, kad net ir su nominaliai mažesniu maistinių medžiagų kiekiu, grūdų ar kruopų produktai vis tiek gali pasiūlyti ne ką mažesnį kiekį maistinių medžiagų nei maistingiausi produktai.
Įprasti ir pamėgti grikiai yra labai maistingi ir gali pasiūlyti daug magnio, net neminint kitų medžiagų. Kiek egzotiškesnė bolivinė balanda yra dar maistingesnė ir labiau subalansuota. Tačiau kažką maistingo turi pasiūlyti kiekvienas grūdas ir kiekviena kruopa.
Riešutai
Retas žmogus nemėgsta riešutų. Jų pilna visur – būtent todėl alergija riešutams yra tokia pavojinga. Kiekvienas turbūt turi ir savo mėgstamą riešutą: kažkam patinka standartiniai kepinti žemės riešutai; kažkas mėgsta sūdytas pistacijas; trečiam gali patikti labiau egzotiški karijų riešutai. Net ir skirtingi riešutai turi skirtingas sudėtis ir suteikia skirtingą naudą organizmui. Tačiau nepaisant šių skirtumų riešutai yra pakankamai homogeniški savo suteikiama nauda.
Visi riešutai savo sudėtyje turi daugiau mineralų nei vitaminų. Nors kai kurie riešutai gali pasigirti ir aukštu kai kurių vitaminų kiekiu (pvz. vitamino E kiekis pistacijose), daugumoje jų dominuoja būtent mineralai. Manganas, varis, geležis – dažniausiai riešutuose aptinkamos maistinės medžiagos. Todėl norintiems savo organizmo atsargas papildyti mineralais, tikrais neapsigaus pasirinkdami bet kokį riešutą. Dar vienas riešutų skiriamasis bruožas – jų riebumas. Beveik visi riešutai yra labai riebūs. Gera žinia ta, kad didžioji dalis šių riebalų – mononesotieji arba polinesotieji riebalai. Kitaip tariant – sveikieji, cholesterolio kiekį organizme mažinantys riebalai.
Dėl unikalios savo sudėties riešutai yra žinomi, kaip daugelio ligų rizikos mažintojai. Pavyzdžiui, dėl minetų sveikųjų riebalų savo sudėtyje, riešutai labai ženkliai sumažina širdies susirgimų riziką.
Vaisiai ir uogos
Jei riešutai yra žinomi kaip mineralų šaltinis, tai vaisiai ir uogos – priešingai. Kai kurie vaisiai ir uogos gali pasiūlyti ir mineralų, tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė. Vaisiuose ir uogose yra apstu vitaminų, tačiau daug kas priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Pavyzdžiui, mėlynese yra daug vitamino A. Tuo tarpu goji uogos ar peruvinės dumplūnės gali pasiūlyti daug vitamino C (apie jo svarbą imunitetui skaitykite čia). Serbentuose galima rasti didelius kiekius abiejų šių vitaminų.
Skirtingai nei riešutai vaisiai ir uogos nėra visapusiškai maistingas maistas. Jose dažniausiai būna keletas išskirtinių vitaminų kiekių, tačiau daugumos kitų aptinkami tik pėdsakai. Tai reiškia, kad norint organizmą aprūpinti visapusiškai reikia valgyti daug ir skirtingų vaisių bei uogų. Valgant vien agrastus ir vyšnias vargiai aprūpinsite organizmą visomis svarbiausiomis medžiagomis. O ką jau kalbėti apie tai, kad riebalų tokiame maiste praktiškai nėra.
Kaip ir riešutuose, šiame maiste yra daug skaidulinių medžiagų. Tačiau skirtingai nei riešutuose vaisiai ir uogos yra didžiausią antioksidantų kiekį turintis maistas tarp visų.
Sėklos
Jei riešutai gali pasiūlyti daug mineralų ir riebalų rūgščių, o vaisiai ir uogos – daug vitaminų ir antioksidantų, tai sėklos yra aptinkamos kažkur per vidurį tarp šių ekstremumų.
Sėklose yra daugiau mineralų nei vitaminų, tačiau pastarųjų yra tikrai daugiau nei riešutuose. Jose taip pat yra ir sveikųjų riebalų bei antioksidantų, nors pastarųjų – kiek mažiau. Dėl šios priežasties sėklos yra tapusios savotišku atradimu sveikuolišką gyvenseną išpažįstančių žmonių tarpe.
Chia sėklos yra ko gero populiariausias pasirinkimas ne tik tarp sėklų, bet ir visų “supermaistų” tarpe. Tačiau tarp maistingų sėklų yra ir mums gerai pažįstamų, bet gal tinkamo pripažinimo nesulaukusių linų sėmenų ar sezamo sėklų. O ką jau kalbėti apie saulėgrąžų ar moliūgų sėklas, kurios yra dieviškai maistingos.
Norite maitintis sveikai? Pradėkite valgyti produktus iš aukščiau aprašytų kategorijų: grūdai, kruopos, riešutai, sėklos, vaisiai ir uogos – tai daugeliu aspektų yra net sveikiau už visada minimas daržoves. Gyvenkite aktyviai, maitinkitės įvairiai ir sveikata pati pas jus ateis!
Komentuoti